Apklausa dėl gatvės pavadinimo pakeitimo paskelbta rugpjūčio viduryje ir baigsis kitą savaitę – balsavimas internetu jau baigėsi, tačiau savo nuomonę dar galima pateikti pildant specialius biuletenius.
Viešumoje pasirodė informacija, kad virtualioje erdvėje savo balsus atidavė 700 klaipėdiečių. Savivaldybė šios informacijos kol kas nepatvirtino, tačiau jeigu tai tiesa, tai reiškia, kad savo balsą atidavė tik vienas iš dviejų šimtų tokią teisę turinčių klaipėdiečių.
Į klausimą, kokiam naujam S.Nėries gatvės pavadinimui jie pritartų, buvo pateikti trys atsakymo variantai.
Pirmuoju gatvei siūloma grąžinti istorinį, iki Antrojo pasaulinio karo buvusį pavadinimą – Stoties. Tiesa, toks pavadinimas jau yra Giruliuose, todėl tokiu atveju papildomai reikėtų keisti ir jį.
Taip pat S.Nėries gatvei siūlyta suteikti K.Donelaičio gatvės pavadinimą – pasirinkus šį variantą ji virstų dabartinės K.Donelaičio gatvės tęsiniu nuo Liepų gatvės iki pat Klaipėdos geležinkelio stoties.
Klaipėdiečiams taip pat suteikta galimybė teikti savo siūlymus.
„Tikimės, kad miestiečių apklausos rezultatai padės apsispręsti savivaldybės tarybai dėl gatvės pavadinimo keitimo“, – teigiama prie apklausos aprašymo savivaldybės interneto svetainėje.
Apklausos rezultatai neaiškūs, tačiau jie bet kokiu atveju bus patariamojo pobūdžio – tai numato Vietos savivaldos įstatymas. Galutinį žodį tars miesto Taryba.
Klaipėdoje Salomėjos Nėries gatvės pavadinimas bus keičiamas visoje šalyje siekiant atsikratyti viešumoje esančių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolių.
Šiemet kovą savivaldybei keisti gatvės pavadinimą nurodė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, kuris tokį sprendimą priėmė remdamasis Seimo Desovietizacijos komisijos išvada.
Ji konstatavo, jog rašytoja S.Nėris veikė okupacinėse politinėse ir valdžios struktūrose bei aktyviai dalyvavo priimant sprendimus įtvirtinant sovietinę okupaciją, 1940 metais buvo „liaudies seimo“ delegacijos nare ir vyko į SSRS Aukščiausiosios tarybos sesiją, kurioje buvo įtvirtinta Lietuvos aneksija. 1941–1945 metais ji buvo SSRS Aukščiausiosios tarybos deputatė, savo kūryba tuo metu aktyviai propagavo okupacinę valdžią.
Į šią komisiją taip pat įtrauktos šalies aukštosios mokyklos, Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, Kultūros paveldo departamentas, taip pat Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Lietuvos savivaldybių asociacija.
Sovietinę simboliką, kuria laikomi ir gatvių pavadinimai, iš viešųjų erdvių taip pat leidžia pašalinti pernai gegužę Lietuvoje įsigaliojęs Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymas.
Šis įstatymas gimė ir buvo rengiamas karo kontekste – po to, kai 2022-ųjų vasarį Rusija užpuolė Ukrainą.
