Funikulieriai Kaune – viešojo transporto dalis ar tik pramoga: kaip tai keistų keliones mieste

Aleksoto funikulierius buvo įrengtas XX a. 4-ajame dešimtmetyje siekiant pagerinti ant kalno įsikūrusio Linksmadvario susisiekimą su miestu.

„Paradoksas, tačiau jau atidarymo metu 1935 metais Kauno miesto burmistras Antanas Merkys paminėjo, kad savivaldybė nesitiki jokios finansinės naudos iš funikulieriaus veiklos, – jis pastatytas tik žmonių patogumui, – šypsojosi bendrovės „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis. – Per tą laiką niekas lyg ir nepasikeitė.“

Kelionė funikulieriumi sujungia miesto centrą ir Senamiestį su Aleksotu, čia įsikūrusiomis įmonėmis, įstaigomis.

Moksleiviai, studentai, įstaigų darbuotojai – pagrindinė reguliarių keleivių srauto dalis. Funikulieriaus darbo laikas pritaikytas jų patogumui.

Vasarą šio objekto neaplenkia ir turistų grupės. Kaip sakė funikulieriaus mašinistas Tomas Mitkus, čia apsilankę užsieniečiai stebisi, prašo apžiūrėti mechaninę dalį, kuri buvo pagaminta Šveicarijoje dar tarpukariu.

Atsižvelgiant į reguliarių keleivių auditorijas, keleiviams taikomos miesto transporte galiojančios kainos ir lengvatos. Keleiviai, turintys galiojantį Kauno miesto viešojo transporto terminuotąjį bilietą, keliami nemokamai, užtenka kontrolierei-palydovei parodyti turimą elektroninio bilieto kortelę.

„Kol funikulieriai nėra įtraukti į viešojo transporto sistemą, juose negalime įrengti komposterių, kurie supaprastintų atsiskaitymo už kelionę tvarką, be to, galime tik preliminariai – stebėjimo ir rankinio skaičiavimo būdu įsivertinti realius keleivių srautus“, – sakė bendrovės generalinis direktorius, atkreipdamas dėmesį, kad funikulieriuje perkami bilietai yra tik dalis statistinių duomenų, o komposteriai gerokai patikslintų keleivių statistiką.

Pasak mašinisto T.Mitkaus, preliminariais skaičiavimais, kasdien keliasi apie 400 keleivių.

Dar 2022 metais Lietuvos keleivių vežimo asociacija (LKVA) pateikė Susisiekimo ministerijai Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, prašydama pripažinti funikulierius ir kabamųjų lynų keltuvus keleivinėmis transporto priemonėmis, kuriomis keleiviai galėtų būti vežami reguliariais reisais. Susisiekimo ministerija iš esmės prašymui pritarė, tačiau rekomendavo ieškoti alternatyvių teisinio reglamentavimo būdų.

Pasak advokatų kontoros „Cobalt“ advokato Justino Šileikos, šiuo metu galiojantys teisės aktai jau leidžia sudaryti sutartis su funikulierių ir lynų kelių operatoriais, todėl teoriškai jau dabar būtų galima ieškoti teisinio būdo įtraukti lynines transporto priemones į viešojo transporto sistemą. Vis dėlto tokiu atveju gali atsirasti įvairių neaiškumų, prieštaravimų, todėl įstatymus geriau pakeisti.

Funikulierius į viešojo transporto sistemą įtrauktas ne viename Europos mieste. Pavyzdžiui, Prahoje vienas bilietas galioja visose keturiose paslaugose: metro, tramvajuje, autobuse ir funikulieriuje.

Įdiegus naują e.bilietų žymėjimo sistemą viešajame transporte, funikulieriuose įrengtais komposteriais būtų paprasčiau ir patogiau pažymėti bilietą.

Keleiviai turėtų galimybę nemokamai vieną kartą per 30 min. persėsti į kitą transporto priemonę. Juolab kad persėdimo į kitą transporto priemonę patogumas jau įgyvendintas: apačioje yra 3 Vytauto Didžiojo tilto viešojo transporto stotelės, tad atkeliauti iki funikulieriaus ar nusileidus žemyn tolesnis judėjimas yra patogus. Keleivis kartu gali nemokamai vežtis dviratį ar paspirtuką ir jais tvariai tęsti kelionę.

„Funikulieriaus įtraukimas į bendrą viešojo transporto sistemą ne tik suteiktų naudų keleiviams, bet ir optimaliai suderinus atskirų transporto rūšių tarpusavio sąveiką būtų pagerintas mobilumas ir transporto tinklų tvarumas“, – pabrėžė M.Grigelis.