Lūžio metai
2024-ieji pagrįstai gali būti vadinami lūžio metais, nes rinkoje vienas po kito debiutuoja automobilių žiniasklaidoje be užuominų „pagaliau įperkamais moderniais elektromobiliais“ tituluojami modeliai. „Fiat Grande Punto“, „Renault 5“, „Citroën ë-C3“ – visų šių šiemet pristatytų elektra varomų naujienų bendras vardiklis yra maždaug 25 tūkst. eurų siekianti kaina ir šiuolaikinio vairuotojo lūkesčius tenkinantis įrangos bei komforto paketas.
Dar vieną visoje Europoje itin svarbų vadinamąjį B-SUV segmentą elektromobiliu užpildo pastarojo modelio pravažesnė versija „ë-C3 Aircross“. Kompaktiškųjų krosoverių segmentas labai konkurencingas dėl pirkėjų graibstyte graibstomų nedidelių, komfortiškų, būtinai stilingų, kasdienėms kelionėms miestuose ir jų apylinkėse itin gerai pritaikytų modelių.
Štai per pirmuosius penkis šių metų mėnesius geriausiai perkamų modelių Europoje dešimtuke tarp įvairių gamintojų hečbekų taip pat rikiavosi kompaktiškieji SUV: „Volkswagen T-Roc“, „Dacia Duster“ ir „Toyota Yaris Cross“. Tokie modeliai mėgstami ir Lietuvoje. „DataCenter“ duomenimis, pernai mūsų šalyje ypač perkamų naujų automobilių sąraše buvo jau minėtas „Yaris Cross“ (928 vnt.), „Škoda Kamiq“ (744 vnt.) ir „Volkswagen T-Cross“ (637 vnt.).
Todėl specialistai neabejoja, jog patraukliomis savybėmis pasižymintys šio segmento elektromobiliai taip pat turėtų sėkmingai rasti savo pirkėją. Svarbi žinia ta, kad „ë-C3 Aircross“ taps pirmuoju B-SUV segmento modeliu Senojo žemyno rinkoje, kurio elektrinė versija kainuos mažiau nei 30 000 eurų.
Už šią sumą Prancūzijos gamintojas siūlys 4,39 m ilgio krosoverį su erdvumą keleiviams užtikrinančia 2,67 m ratų baze ir 460 litrų talpos bagažine – net 50 litrų didesne nei pirmtako. Erdvus modelis su virš 20 cm siekiančia prošvaisa turės net septynvietę versiją, tiesa, ji bus siūloma modeliuose su vidaus degimo arba hibridiniais varikliais.
Automobilių žurnalistas, laidos „Autopilotas“ vedėjas Vytenis Kudarauskas pastebi, kad tai – ne pirmas kartas, kai prancūzų gamintojai užpildo rinkos nišas ir tai padaro kūrybingai. Eksperto teigimu, tokie automobiliai turėtų patenkinti vidutinių ir didesnių šeimų poreikius tankiai apgyvendintuose Europos didmiesčiuose.
„Pavyzdžiui, Prancūzijos, Italijos ar kitų senųjų Europos šalių miestuose gatvės ganėtinai siauros, nuolat susiduriama su vietos trūkumu, todėl kompaktiški automobiliai yra praktiškas pasirinkimas. Elektrinė pavara leidžia be vargo įvažiuoti į ribotos taršos zonas. Tai gali būti puiki išeitis didmiesčių gyventojams, kurie, norėdami vežioti daugiau keleivių, iki šiol turėjo rinktis didelius, miestuose ne tokius paslankius SUV modelius“, – vertina žurnalistas.
Plėtra nestoja
Modernių elektromobilių viena įkrova nuvažiuojami atstumai jau nebeturėtų kelti didesnių rūpesčių. Ir tam nebūtina išleisti milžiniškų sumų. Štai „ë-C3 Aircross“ viena įkrova galės nuriedėti daugiau nei 300 kilometrų ir nuo 20 iki 80 proc. įsikrauti per 26 minutes. Panašias distancijas be sustojimo įveiks ir minėtieji hečbekai „Renault 5“ ar „Fiat Grande Punto“.
Galiausiai, bet kokie viena įkrova nuvažiuojami atstumai nebėra tiek svarbūs, kai įkrovimo infrastruktūra tampa nesunkiai prieinama. Automobilių apžvalgininkas Egidijus Babelis sako, kad motyvuoti rinktis elektromobilį turi ir gyvenimo sąlygos.
„Todėl pirmiausia reikia jas atitikti. Kas iš to elektromobilio, jeigu neturėsi kur jo įkrauti, o važinėti reikia toli. Tik apims nusivylimas ir kartėlis“, – perspėja žurnalistas.
Gal ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, bet, laimei, infrastruktūros plėtra vyksta. Štai vien Lietuvoje planuojama, kad iki 2030 metų viešųjų ir pusiau viešųjų įkrovimo prieigų skaičius išaugs nuo 1,4 tūkst. iki 6 tūkst. Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) skaičiuoja, jog visoje Europos Sąjungoje baigiantis 2023-iesiems buvo įrengti 632 423 viešieji įkrovimo taškai, jais naudojosi apie 3 mln. keliuose važinėjančių elektromobilių. Įdomu tai, kad 61 proc. įkrovimo taškų buvo trijose valstybėse: Vokietijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje.
„Regitros“ duomenimis, šių metų viduryje Lietuvoje buvo registruota 13 481 vien baterijose kaupiama elektros energija varomas elektromobilis. Iškeltuose tiksluose numatoma, kad iki 2030 metų, kartu su iš tinklo įkraunamais hibridais, jų skaičius turėtų pasiekti 240 tūkst.
Ko dar reikia?
Nors visos opios elektromobilių pasaulio problemos sprendžiamos, tebekybo klausimas – ko dar reikia, kad vairuotojai aktyviau domėtųsi galimybe iškeisti vidaus degimo varikliu varomus modelius į netaršias transporto priemones? Ekspertų manymu, atsakymas paprastas – veikia tie patys dėsniai, kurie padeda vartotojus privilioti renkantis tradicinius automobilius: reikia praktiškų, stilingų, solidų įrangos paketą turinčių ir protingai įkainotų modelių.
„Nedidelė kaina, daug vietos, didžiulė bagažinė – tokie elektromobiliai bus ir reikalingi, ir naudingi. Mes, lietuviai, paprastai neperkame mažų automobilių, nes su jais pritrūkstame lankstumo. O kas, jei reikia mieste važinėti keturiems? Jeigu gimė vaikas ir reikia nuolat vežiotis vežimėlį? Jeigu gyveni priemiestyje ir iš parduotuvės mėgsti grįžti su kauge pirkinių, o vaikai į darželius keliauja irgi tik apsikabinę savo žaislus? Tad kiekvienas vairuotojas turės savų motyvų rinktis didesnę transporto priemonę: vieniems reikės papildomų sėdynių, kitiems – papildomos erdvės“, – svarsto E.Babelis.
Savo ruožtu V.Kudarauskas pastebi, kad ir mūsų šalyje yra vairuotojų, norinčių santykinai mažo automobilio, į kurį gali sutilpti daugiau keleivių ar daiktų.
„Galbūt problema ta, kad iki šiol rinkoje buvo menkas tokių elektromobilių pasirinkimas. Tad gal dabar prancūzams pavyks pralaužti ledus ar bent jau pasiūlyti alternatyvą tiems, kurie kompromisų buvo priversti ieškoti rinkdamiesi jiems per didelius, nepaslankius modelius“, – sako pašnekovas.
