Elektrinis vandens transportas į miesto transporto sistemą netikėtai integruotas praėjusią savaitę. Tam po ilgų diskusijų posėdyje pritarė savivaldybės taryba.
Planuojami įsigyti vandens autobusai sulaukė daug kritikos – kad pinigai bus išleisti vėjais, kad valdžia neturi ilgalaikės susisiekimo strategijos, kad jų 10–15 kilometrų per valandą greitis yra per mažas.
Tokie vandens autobusai keleivius, tiesa, daugiausia turistus, antrus metus plukdo Klaipėdoje.
Klaipėdiečiai į darbą, kaip planuojama Vilniuje, tikrai neplaukia.
Persės prie Žaliojo tilto
Vandens transportą Vilniuje ketinama integruoti trimis etapais, pirmuoju sukuriant susisiekimo jungtį tarp Žvėryno ir Žirmūnų su 6 prieplaukomis.
Tikimasi, kad naują susisiekimo mieste būdą vilniečiai ir miesto svečiai galės išbandyti jau 2025 metais.
Vandens autobusai plukdytų nuo gegužės iki spalio mėnesio.
Iš vandens autobuso numatytas keleivių persėdimas į autobusus ir troleibusus Žaliojo tilto stotelėje, kur per darbo dieną atliekama apie 36 tūkst. kelionių.
Skaičiuojama, kad vieno maršruto trukmė – apie 45 minutes. Pradžioje keleivius plukdys iki 4 elektrinių laivų.
Antruoju etapu jungtyje Žirmūnai–Žvėrynas bus plečiamas stotelių tinklas įrengiant papildomas 6 stoteles. Trečiuoju etapu planuojama sukurti jungtį Žvėrynas–Vingio parkas įrengiant papildomas 2 stoteles.
Antrojo ir trečiojo etapų įgyvendinimas priklausys nuo laivybai būtinos infrastruktūros įrengimo laiko ir techninių galimybių vykdyti laivybą atitinkamoje Neries upės atkarpoje.
Bilietų kainos – aiškios
Kuo valdžia paaiškina taip netikėtai atsiradusį vandens autobusų sumanymą?
Vandens transporto integracija esą siekiama mažinti automobilių transporto srautą į centrinę miesto dalį ir ateityje įgyvendinus antrąjį ir trečiąjį etapus būtų sukuriama jungtis su savivaldybės numatomomis automobilių stovėjimo aikštelėmis.
Pastarosiose automobilius pastatę gyventojai ar miesto svečiai kelionę į centrinę miesto dalį galėtų tęsti vandens transportu.
Jau aiškios ir bilietų kainos. Vienkartinis laivo bilietas vilniečiams ir miesto svečiams kainuos 3 eurus, o perkant laive ir atsiskaitant bekontakčiu būdu – 4 eurus.
Europoje jau pasiteisino?
„Mūsų tikslas – paversti Neries upės krantinę nauju sostinės traukos centru, todėl rekonstruojant jos infrastruktūrą ėmėme svarstyti ir apie aplinkai draugišką vandens transportą.
Vandens transporto integracija į viešojo transporto sistemą jau yra pasiteisinusi ir kituose Europos miestuose – Kopenhagoje, Stokholme, Osle, Londone ar Berlyne.
Laivybos reikmėms pritaikius esamą infrastruktūrą ir suformavus prieplaukų tinklą, tikime, kad tai taps pozityviu postūmiu netoliese esantiems verslams. Be to, ši transporto rūšis pasitarnaus ir kaip pramoga, kuri neabejotinai atkreips ir turistų dėmesį“, – tikino meras Valdas Benkunskas.
Elektrinis vandens transportas daugelyje Europos miestų pradėtas eksploatuoti tiktai prieš 2–4 metus.
Kiek vandens autobusai kainuos Vilniui? Per metus – apie 1 mln. eurų. Tai tik bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ dalis. Beje, šį projektą įgyvendina ir įmonės „Grinda“, „Susisiekimo paslaugos“, kurios į jį taip pat turės investuoti.
„Vilniaus viešojo transporto“ generalinis direktorius Ignas Degutis, Žinių radijo paklaustas, ar intensyvi laivyba neardys Neries krantų, aiškaus atsakymo neturėjo.
Anot jo, upės gylio pakanka, kad vienas laivas galėtų plukdyti 30 keleivių, bet ateityje upę reikės išvalyti, pagilinti. Kaip bus, kai vasarą upė nusenka, atsakymo taip pat nėra.
Posėdyje netrūko kritikos
Savivaldybės tarybos posėdyje netrūko abejonių dėl naujovės. Juk teks ne tik nupirkti vandens autobusus, bet ir įrengti prieplaukas, kitą infrastruktūrą, prireiks papildomų etatų savivaldybės įmonėse.
Be to, visiškai neaišku, ar vilniečiai pamėgs lėtas keliones į darbą už 3–4 eurus. Juk net piko metu autobusai ir troleibusai kelionės tikslą pasieks greičiau.
Kiti tarybos nariai juokavo, kad vandens autobusai tarnaus kaip keltai tarp dviejų Neries krantų, kai prastai prižiūrimi tiltai pradės griūti.
Kiek bus naudos – nežinia
Klaipėdos universiteto Inžinerijos katedros ekspertas Vytautas Paulauskas Žinių radijui tvirtino, kad svarbiausias klausimas imantis įgyvendinti tokį projektą – keleivių srautas.
Jam pritarė ir sostinės savivaldybės tarybos „Laisvės ir teisingumo“ frakcijos narys Artūras Zuokas, sakydamas, kad dabar Nerimi plaukioja 10–12 pramoginių laivų ir keleivių pertekliumi jų šeimininkai negali pasigirti. O papildomi savivaldybės vandens autobusai išvis sužlugdys verslininkus.
V.Paulauskas atkreipė dėmesį ir į kainą. Jei kelionė vandens autobusu 2–3 kartus brangesnė už įprasto autobuso ar troleibuso bilietą, ar ryšis kas plaukti į darbą, kaip siūlo Vilniaus valdžia?
Anot A.Zuoko, vandens autobusų sąnaudų ir naudos analizė net nėra atlikta: „Apskaičiavus, kiek teks sukurti infrastruktūros, ar bus vandens autobusai naudingi?“
Neužteks tinklų pajėgumų?
Be to, už tiek pinigų būtų galima nupirkti 30 naujų hibridinių autobusų. O kur dar elektros tinklų pajėgumai.
A.Zuokas papasakojo istoriją, kaip į Doverio (Didžioji Britanija) uostą atplaukė ką tik pastatytas 180 metrų ilgio elektrinis keltas. Jis vėlavo į kelionę per Lamanšą, todėl reikėjo skubiai įkrauti baterijas.
Beskubant pusei uosto teritorijos paskui parą teko praleisti be elektros.
A.Zuoko žodžiais, tokių neprotingų savivaldybės pirkinių būta ir anksčiau. Tai – menkai naudojami dronai, neveikiančios vaizdo kameros Senamiestyje už milijoną eurų.
„Net žiemos uostas iki šiol nesutvarkytas. Tokią valdžią vadiname trumpai: euročiulpiai“, – piktinosi opozicijos politikas.
Prašė tiktai konsultacijų
Pirmieji Lietuvoje vandens autobusai keleivius Klaipėdoje pradėjo plukdyti praėjusiais metais.
Tačiau apie galimybę uostamiestyje atgaivinti keleivinę laivybą Danės upe imta kalbėti dar 2020 metais.
Startuolio „Popa Boat“ įkūrėjas Tomas Vėlius, sukūręs ir sėkmingai nuomojęs į vandens dviračius panašius pramoginius dviviečius elektrinius laivelius, priėmė bendrovės „Klaipėdos paslaugos“ pasiūlymą pagaminti didesnį elektra varomą keleivinį vandens autobusą.
Du vandens autobusai buvo pagaminti per metus. Dabar bendrovei „Popa LT“ vadovaujantis T.Vėlius sakė praėjusiais metais konsultavęs ir Vilniaus savivaldybės atstovus, tačiau pasiūlymo sostinei gaminti vandens autobusus nesulaukęs.
Paklaustas, per kiek laiko įmanoma pagaminti bent keturis vandens autobusus, kaip numačiusi sostinės savivaldybė, T.Vėlius aiškino, kad pirmiausia reikia suformuluoti užduotį – kokie bus laivų korpusai, varikliai, baterijos: „Kol to nėra, šnekėjimas apie tokių laivų įsigijimą – kalbos apie nieką.“
Patyrė vien nuostolių
T.Vėlius pripažino, kad Klaipėdoje vandens autobusai nėra susisiekimo priemonė, ji skirta pramogai. Jis pasigedo ir valdžios strategijos, kaip toliau bus plėtojama laivyba Danės upe.
Pirmaisiais metais vandens autobusai buvo nuostolingi. Pernai patyrus 18 tūkst. eurų nuostolį, šįmet bilietų kaina uostamiestyje pakilo nuo 3 iki 5 eurų.
„Dabar pabrėžiamas tikslas – vandens autobusai neturi būti nuostolingi, bet tai viešojo transporto sektoriuje neįmanoma. O kai tikslas tik toks, nieko gero nelauk“, – kalbėjo T.Vėlius.
Paklaustas, ar įmanoma tikėtis, kad vandens autobusai Vilniuje plauktų greičiau, T.Vėlius minėjo, jog kol kas elektra varomų transporto priemonių galimybės yra ribotos. Be to, ne taip greitai įkraunamos baterijos.
Klaipėdiečiai sako, kad vandens maršrutas nuo Klaipėdos senamiesčio iki Tauralaukio tilto, šiaurinės miesto dalies, yra gera pramoga, bet ne susisiekimo būdas, nes tam sugaištama per daug laiko. Aštuonių kilometrų kelionė į vieną pusę trunka 75–80 minučių.
Katamaranai per dieną kursuoja septynis kartus ir stoja šešiose stotelėse.
Tikriausiai bus nuostolingas ir šiemetis sezonas. Tai paaiškės jau greitai – vandens autobusai plaukios tol, kol bus šilti orai, tikriausiai iki spalio pradžios.
Laivo bateriją galima įkrauti per 6 valandas, o tuomet plaukti 80 kilometrų, arba dešimt valandų. Pernai į tokias vandens keliones leidosi beveik devyni tūkstančiai žmonių.
Ar kitąmet Danės upėje dar plaukios vandens autobusai, nuspręs miesto politikai, aptarę abiejų sezonų rezultatus ir nuostolius.
Planai kuriami kone dvidešimt metų
Atgaivinti ir įveiklinti Neries upę Vilniaus valdžia buvo užsimojusi ne kartą.
2005 metų birželį savivaldybė paskelbė septynias vietas Neryje, kuriose verslininkams siūloma įrengti laikinąsias prieplaukas.
Įrengti prieplaukas siūloma žiemos uoste ties Verkių malūnu, 1-ajame bei 2-ajame paplūdimiuose, ties Šilo tiltu, ties Koncertų ir sporto rūmais, ties Baltuoju tiltu, netoli paplūdimio.
2005-ųjų vasarą savivaldybė žadėjo Neries upę turizmui pritaikyti jau kitais metais.
Planuose: turistai laivu galės nukeliauti nuo Lazdynų iki Verkių regioninio parko. Tam tektų pagilinti Neries vagą.
2008 metų rugsėjį Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas nusprendė, kad 16 kilometrų turistinis vandens kelias nuo Lazdynų iki Verkių regioninio parko turėtų būti įrengtas pritaikant jį mažos grimzlės laivams. Tereikia minimaliai pagilinti Neries dugną.
2008-aisiais Neris įtraukta į valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą.
2010-ųjų liepos 23-iąją specialiais ženklais paženklintas vandens kelias Nerimi.
2011-ųjų lapkričio 21-ąją Vilniaus vicemeras R.Adomavičius paskelbė savivaldybės planus dėl laivybos atgaivinimo Neries upe – krantinėje bus įkurdintos septynios naujos prieplaukos, jose galės švartuotis upe kursuojantys laivai.
16 kilometrų ilgio turistinis vandens kelias bus įrengtas nuo Lazdynų iki Verkių regioninio parko.
„Upė bus pagilinta iki 75 centimetrų, nuo dugno pašalintos įvairios apnašos, didesni rieduliai“, – tąsyk teigė vicemeras.
Tačiau laivyba taip ir neįsisiūbavo.
