Nauja centro kryptis
„Džiaugiuosi, kad verslas patikėjo miesto žodžiu ir pradėjo vystyti šitą Nemuno pakrantę. Kyla „Nemunaičiai“, ant kalno – kvartalas „Matau Kauną“. Aplink jau gyvena žmonės. Dabar atėjo laikas mums ištesėti pažadą ir pastatyti tiltą. Siūlau nepadėti šalmų labai toli, nes tuoj jų vėl prireiks: greitai pradėsime H. ir O.Minkovskių gatvės rekonstrukciją. Ir visiškai nauja žinia – Kaunas jau šį rudenį tikisi rasti rangovą M.K.Čiurlionio koncertų centro statyboms“ – sveikinimo žodį tarė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Naujasis tiltas, pasak Kauno savivaldybės atstovų, žymi naują miesto centro ašies kryptį, kuri vis labiau gręžiasi Nemuno salos ir Žemosios Fredos link.
Pasveikinti miestą su dar vienų statybų pradžia atvyko Kauno rajono, Birštono ir Kėdainių rajono savivaldybių merai, kariuomenės, policijos ir kitų institucijų atstovai, taip pat universitetų rektoriai.
Artimiausia vietos gyventojų bendruomenė, išreikšdama svetingumą ir padėką miestui už naujoves, simboliškai įteikė obuolių pyragą, kaip kaimynystės ir draugiškumo ženklą.
Ceremonijos svečiai pasirašė po laišku ateities kartoms. Jis su kapsule, atskraidinta dronu iš kito Nemuno kranto, įbetonuotas būsimų tilto pagrindų vietoje. Statybvietę palaiminęs Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas visiems linkėjo vienybės – būtent tokią funkciją atlieka upės krantus jungiantys tiltai.
„Tilto statyba simboliškai kalba apie žmonių ir širdžių jungimą. Tiltas yra tarsi ištiesta ranka į kitą pusę, krantą. Lietuvoje šiandien nepaprastai reikalinga vienybė, nes tai yra saugumo garantas“, – sakė dvasininkas.
Inžineriniams iššūkiams pasiruošta
Tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos 258 metrų ilgio ir apie 6 metrų pločio tiltą pėstiesiems bei dviratininkams stato AB „Kauno tiltai“. Bendrovės generalinis direktorius Aldas Rusevičius neslėpė, kad statinio konstrukcija – pakankamai sudėtinga. Tačiau visiems iššūkiams pasiruošta.
„Statinio atramos bus įrengiamos tik pakrančių ribose, todėl vidurinės tilto dalies konstrukcijos įrengimas virš upės vagos reikalaus ir aukštų kompetencijų, ir maksimalaus preciziškumo. Galiu patikinti, kad bendrovės „Kauno tiltai“ tiltininkai, inžinieriai bei statybininkai yra patyrę savo sričių specialistai, todėl procesai eisis sklandžiai. Daug pasako faktas, kad iki šiol esame pastatę 4 tiltus į Nemuno salą.
Kiekvienas upę turintis miestas stengiasi ją paversti miesto dalimi. Londone, Paryžiuje ir kituose Europos miestuose galima pamatyti daug tiltų. Visi žinome, koks tai patogumas, kaip integruojami pėstieji, transportas. Kaunas yra unikalus miestas. Turime dvi upes, salą. Tačiau pačių tiltų turime dar kiek per mažai. Tiltų statybos laikotarpis miestą padarys patrauklesnį gyventojams, verslui, turistams“, – neabejojo rangovų įmonės vadovas.
Abipus Nemuno jau suformuotos laikinos krantinės, skirtos tarpinėms atramoms įrengti ir plieninei perdangai montuoti. Lygiagrečiai baigiamas rekonstruoti buitinių nuotekų šalinimo kolektorius kairiajame krante.
Tiltui pastatyti iš viso bus sunaudota 462 tonos spraustasienės. Vien gelžbetoniniams poliams prireiks beveik 2116 tonų betono ir 62 tonų metalo. Atramoms įrengti numatyta 4291 tona betono. Plieninei tilto perdangai bus panaudota 814 tonų metalo, o po konstrukcijomis – 1600 tonų skaldos.
Atsivers vaizdingos panoramos
Tiltą iš salos į kairįjį Nemuno krantą suprojektavo įmonė „TEC Infrastructure“ ir KILD architektų komanda, atstovaujama architektų Petro Išoros, Ivane Ksnelashvili ir Dominyko Daunio. Pirminiai sprendiniai pateikti dar 2018 metais. Jie vėliau koreguoti – optimizuoti statybos kaštai.
Pasak architektūrinės projekto dalies vadovo P.Išoros, tiltas sukurtas be atramų upėje, todėl unikaliai peržengs plačią Nemuno vagą ir atvers nuostabias Kauno senamiesčio panoramas: „Abu tiltų projektai veiks ansambliškai – praplės viešąsias erdves. Naujuoju tiltu upę bus galima ne tik pereiti, bet ir prie jos priartėti, leisti laisvalaikį.“
Architektas priminė, kad pėstiesiems ir dviratininkams skirtas naujasis statinys sudarys vientisą jungtį su prieš kelerius metus pastatytu mažesniuoju tiltu ties I.Kanto gatve ir vadinamaisiais Ugniagesių rūmais. Numatyta panašių motyvų turėklų sistema, „lengvumo“ įspūdį kurianti šviesios spalvos metalinė konstrukcija.
Tokie sprendimai neužgoš miesto peizažo tiek žvelgiant nuo krantų, tiek ir iš upės – atsivers 360 laipsnių Kauno panoramos.
Stipriai pagerins susisiekimą
Naujasis tiltas ypač pasitarnaus keliaujantiems į jaukų, naujai atgijusį Nemuno salos parką bei ten esančius traukos centrus. Planuojama, kad jau šį rudenį greta „Žalgirio“ arenos ir vandens sporto centro duris atvers pirmasis šalyje Mokslo ir inovacijų centras „Mokslo sala“. Pernai atnaujinta ir visa aplinka – sutvarkyti želdiniai, įrengti nauji takai, sporto aikštelės, apšvietimas. Greta H. ir O.Minkovskių gatvės ruošiamasi M.K.Čiurlionio koncertų centro statyboms.
Tiltų jungtis papildys naujomis spalvomis nušvitusią „gaisrininkų tuneliu“ pramintą požeminę pėsčiųjų perėją po Karaliaus Mindaugo prospektu, tad kelerių metų perspektyvoje susisiekimas su Žemąja Freda iš miesto centro taps kur kas patogesnis ir greitesnis.
Naujasis pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas taps šeštąja Nemuno upės ir salos krantus jungiančia susisiekimo arterija. Tačiau tai bus pati pirmoji, vedanti Žemosios Fredos ir Aleksoto link. Iki šiol sala pasiekiama tik iš Karaliaus Mindaugo prospekto – tiltais ties Karmelitų bažnyčia, A.Mickevičiaus, S.Daukanto, Maironio ir I.Kanto gatvėmis.
Tiltų statymo metai
Pernai Kaunas užsibrėžė tikslą per pastaruosius kelerius metus pastatyti 3 tiltus ir vieną viaduką. Du tiltai per Nemuną jau statomi. Greitai veiksmo netrūks ir abipus Neries krantų – tarp Senamiesčio ir Brastos gatvės taip pat suplanuota jungtis pėstiesiems ir dviratininkams.
Artimiausiu metu prasidės ir viaduko ties Ašigalio gatve statyba. Šis padės transporto priemonėms patogiai įsilieti į eismą magistralėje A1 Klaipėdos kryptimi arba taps nauja įvaža į Kauną atvykstantiems iš Vilniaus ir Jonavos pusių.
