Šalies pritaikymas elektromobiliams: aiškinosi, kaip sekasi jais važinėti Klaipėdoje

Valstybė yra užsibrėžusi tikslą, kad jau kitame dešimtmetyje kas penktas šalyje registruotas lengvasis automobilis būtų varomas kokiu nors netaršiu kuru.

Kol kas šis tikslas atrodo sunkiai pasiekiamas, tačiau kas žino – gal proveržis įvyks, nors pastaraisiais metais fiksuotas spartus elektromobilių skaičiaus augimas dabar šiek tiek sulėtėjo.

Rinkliavą už automobilių stovėjimą mieste administruojančios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ vadovas Gintaras Neniškis sako, kad šiuo metu yra išduota 2 050 leidimų elektromobiliams nemokamai parkuotis apmokestintose zonose.

Liepą pasikeitę rinkliavos nuostatai numato, kad šiuos leidimus galės gauti tik Klaipėdoje registruoti, mieste verslą ar nekilnojamąjį turtą turintys elektromobilių naudotojai.

„Dėl šios priežasties išduotų leidimų skaičius gali keistis, bet į kurią pusę – kol kas spręsti dar per anksti“, – „Vakarų ekspresui“ sakė G.Neniškis.

Jo manymu, uostamiestyje naudotis elektromobiliu yra patogu, nes šių transporto priemonių jau ir plika akimi matyti daugėjant.

„Manau, kad elektromobiliams sąlygos Klaipėdoje tikrai yra geros, jie taip pat gali važiuoti autobusams skirta juosta Taikos prospekte, kirsti senamiestį Tiltų gatve – kur kitiems automobiliams draudžiama. Kad sąlygos geros, liudija ir augantis elektromobilių skaičius“, – kalbėjo G.Neniškis.

Kodėl apskritai kyla klausimas, ar Klaipėda yra patogus miestas elektromobilio savininkams? Ogi todėl, kad kai kurie iš jų dėl tokio pasirinkimo nėra labai laimingi.

„Nusipirkome prieš kelis mėnesius ir vargstame, gerai, kad turime ir seną dyzeliuką, jis gelbėja“, – pasakojo neseniai prie vieno prekybos centro esančioje elektromobilių įkrovimo aikštelėje sutikta vairuotoja, bandžiusi įkrauti „Nissan Leaf“.

Anot jos, nepasitenkinimą lemia įkrovimo vietų stoka, ne visada gerai veikiančios stotelės, laiko gaišimas įkraunant, užmiestyje pernelyg greitai išeikvojama baterija.

„Su nerimu laukiame žiemos. Girdėjome, kad esant šaltam orui gali kilti visokių papildomų problemų“, – kalbėjo klaipėdietė, teigusi, kad gyvena daugiabutyje.

Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės vyresnioji patarėja Aistė Gasiūnienė „Vakarų ekspresui“ teigė sutinkanti, kad daugiabučiuose įsikūrusius miestų gyventojus nuo minties apie elektromobilio įsigijimą gali atbaidyti įkrovimo stotelių trūkumas – nuosavos neįsirengsi, o viešųjų – per mažai.

A.Gasiūnienė sako, kad centrinė valdžia šią problemą bando spręsti numatydama prievoles savivaldybėms arba susitarimais su verslu.

„Siekiant sudaryti sąlygas daugiabučių gyventojams, įstatyme atsirado nuostata, kad savivaldybės turi užtikrinti tokią infrastruktūrą mikrorajonuose.

Taip viešose vietose, prie gatvių galima įrengti stoteles, tikrai žinau, kad Klaipėdos savivaldybė tokius planus yra numačiusi.

Raginame ir verslą ieškoti sprendimų, tą jie su mūsų finansiniu paskatinimu ir daro. Pavyzdžiui, prie prekybos centrų įrengtose stotelėse gyventojai gali įkrauti automobilius“, – teigė A.Gasiūnienė.

Tiesa, tik praėjusią savaitę paviešintuose naujos 106 vietų automobilių stovėjimo aikštelės tarp Lūžų ir Mogiliovo gatvių projektiniuose pasiūlymuose teigiama, kad greito įkrovimo stotelės šioje vietoje nenumatomos.

Mieste šiuo metu yra 21 savivaldybei priklausanti elektromobilių įkrovimo stotelė, pasak jas eksploatuojančios bendrovės „Klaipėdos paslaugos“ vadovo Vaido Ramanausko, tris iš jų dar galima naudoti nemokamai.

Mokėti už įkrovimą nereikia ten, kur dar nesibaigęs 5 metų laikotarpis nuo stotelės įrengimo panaudojus europines lėšas – būtent tokia yra viena iš esminių Europos Sąjungos finansinės paramos sąlygų.

Iš viso uostamiestyje yra 47 stotelės – taip nurodoma portale autopildyk.lt skelbiamame įkrovimo vietų žemėlapyje.

Tuo metu ilgiau nei metus elektromobiliu važinėjantis klaipėdietis Benas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – aut. past.) „Vakarų ekspresui“ sakė, kad be šios transporto priemonės gyvenimo jau neįsivaizduoja ir mano, kad daugiau niekada negrįš prie benzinu ar dyzeliniu kuru varomo automobilio.

Jis, tiesa, gyvena privačių namų kvartale, savo būste turi įsirengęs nuosavą įkrovimo stotelę, o energiją gauna iš saulės elektrinės.

„Man nei mieste, nei užmiestyje – jokių problemų, bet tai lemia keli esminiai faktoriai. Pirmas iš jų – įkrovimo stotelė namuose, o kai yra ir saulės elektrinė, tai elektromobilis tampa taupymo priemone net ir įskaičiavus jo įsigijimo kainą, kuri yra santykinai didesnė nei tokios pačios klasės automobilio, varomo tradiciniu kuru“, – pasakojo vyras.

Klaipėdietis aiškina, kad dėl itin pigios elektromobilio eksploatacijos didesnė jo kaina po kelerių metų atsiperka.

„Per metus išleidau tik 80 eurų pačiai pirminei patikrai autoservise – privalėjau tą daryti, nes naudotam automobiliui dar galiojo garantija.

Nuvažiavau apie 15 tūkstančių kilometrų, labai dažnai naudojausi nemokamu įkrovimu miesto stotelėse, kurių dar buvo daugiau. Namuose įkrovimas nekainavo“, – sakė Benas.

„Mes bandėme skaičiuoti – nuvažiuoti 1000 kilometrų su vidaus degimo varikliu, įskaitant kurą, išlaidas priežiūrai, nusidėvėjimui, remontui kainuoja apie 120 eurų, o mūsų elektromobiliu nuvažiuotas atstumas (15 tūkst. kilometrų – Aut. past.) taip kainuotų apie 1 800 eurų.

Taigi jau po trejų metų automobilio kainų skirtumas išnyksta, o po to – tik „į pliusą“, – savo teiginius argumentavo elektromobilio savininkas.

Pasak jo, elektromobilio pasirinkimą lėmė ne tik elementarūs ekonominiai skaičiavimai, bet ir emocija: noras prisidėti prie to, kad kasdienė veikla mažiau terštų aplinką.

„Man ta filosofija iš tikrųjų patinka. Aš net nesvarstau galimybės ateityje važiuoti ne elektromobiliu“, – sakė klaipėdietis.

Susisiekimo ministerijos atstovė sako, kad, remiantis apklausų rezultatais, panašiai galvoja 80 proc. visų elektromobilių naudotojų.

„8 iš 10 žmonių, persėdę į elektromobilius, žada niekada negrįžti į iškastiniu kuru varomus automobilius.

Tai, be kita ko, lemia ir švietimas bei sąmoningumas, o nenorinčiųjų apsisprendimą lemia objektyvios priežastys, pavyzdžiui, jeigu žmogus gyvena daugiabutyje ir turi prastesnes sąlygas įkrovimui“, – sakė A.Gasiūnienė.

Benas sako, kad jo negąsdina faktas, jog dėl įkrovimui skiriamo laiko keliones elektromobiliu reikia planuoti kitaip.

„Faktas, kad įsigijus elektromobilį privalo keistis kelionių planavimas: spontaniškumo nelieka, reikia tikrinti įkrovimo lygį, numatyti, kur yra stotelės, įskaičiuoti įkrovimo laiką į kelionės trukmę.

Gyvenimo greitį elektromobilis sulėtina, bet asmeniškai man tai labai patiko, nes mes iš tikrųjų per daug lekiame, griūname, nespėjame ir vis tiek lekiame“, – kalbėjo klaipėdietis.

Anot jo, laikas įkrovimui neprailgsta – galima užkąsti, skaityti knygą ar rasti kitą užsiėmimą.

„Galima paskambinti mamai ir tą laiką skirti pokalbiui su ja“, – sako Benas.

Tuo metu mieste dėl taikomų lengvatų elektromobilis keliones pagreitina.

„Kadangi esu iš tų, kurie darbą baigia 17 valandą, dėl galimybės važiuoti autobusams skirta juosta namo važiuoju kur kas greičiau nei tuo metu važiuoja visas didžiulis srautas. Aišku, reikėjo atsikratyti įpročio miesto centre mokėti už stovėjimą“, – teigė vyras.

Bendrovės „Elektrum Lietuva“ įkrovimo stotelių verslo plėtros vadovas Erikas Nemeikšis „Vakarų ekspresui“ sakė, kad važiavimo elektromobiliu kaina priklauso nuo daugelio dalykų: baterijos talpos, įkrovimo stotelės tipo ir vietos (vieša ar privati), vairavimo būdo, aplinkos sąlygų ir kitų faktorių.

„Kraunantis namuose ir turint fiksuotą kainodarą „Nissan Leaf„ 40 kilovatvalandžių bateriją šiandien galima įkrauti už 8,80 Eur ir vidutiniškai nuvažiuoti apie 200–250 kilometrų“, – teigia „Elektrum Lietuva“ atstovas.

„Gamintojo teigimu, „Tesla Model 3“ su pilnai įkrauta 75 kilovatvalandžių baterija gali nuvažiuoti nuo 400 iki 500 kilometrų. Tokiu atveju namuose pilnai įkrauti elektromobilio bateriją kainuos apie 16,5 euro“, – pavyzdžius aiškino E.Nemeikšis.

Viešosiose greito ir itin greito įkrovimo stotelėse kilovatvalandės kaina svyruoja tarp 35 centų ir daugiau. Žinoma, kaina priklauso daugiausiai nuo operatoriaus taikomos kainodaros.

„Elektrum Lietuva“ atstovo teigimu, ateityje elektros gamintojų konkurencija tik didės, visi stengsis pasiūlyti mažesnę kainą, todėl ir įkrovimo kaina turėtų mažėti.

Kaip per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje daugėjo grynųjų elektromobilių, rodo valstybėje registruotų transporto priemonių statistika.

Remiantis ja, 2018-ųjų pabaigoje šalyje buvo 969 elektra varomi lengvieji automobiliai, o šiemet rugpjūčio pradžioje – beveik 14,4 tūkstančio. Į šį skaičių neįtraukiami hibridiniai automobiliai, kuriuos galima įkrauti iš išorės.

Susisiekimo ministerijos analizė atskleidžia, kad kas trečias elektromobilis yra įsigytas naujas, likusieji – naudoti. Tarp šių automobilių daugiausiai yra „Tesla“ (19 proc.), „Volkswagen“ (15 proc.), „Nissan“ (14 proc.), „Hyundai“ (7 proc.), BMW (6 proc.).

A.Gasiūnienė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad per ketverius metus Lietuvoje elektromobilių skaičius smarkiai išaugo dėl kelių priežasčių. Kaip vieną iš svarbiausių ji įvardija piniginę paramą pirkėjams.

„Per šį laikotarpį pradėta teikti finansinė parama ir naujų, ir naudotų elektromobilių įsigijimui. Kompensacijas gauna ir gyventojai, ir verslas, ir viešasis sektorius“, – sakė ji

Vyriausybė šiuo metu naujo elektromobilio pirkėjui kompensuoja 5 tūkst. eurų, o naudoto – 2,5 tūkst. eurų.

Šiam tikslui skirti iš viso 38 mln. eurų, parama bus teikiama iki 2026-ųjų balandžio arba kol baigsis tam skirti pinigai. Parama iš kitų šaltinių taip pat teikiama ir privačioms įkrovimo stotelėms įsirengti.

A.Gasiūnienė kaip svarbiausias elektromobilių daugėjimo priežastis taip pat įvardija sparčiai plečiamą įkrovimo stotelių tinklą, įvairias lengvatas, tokias kaip galimybę nemokėti kelių mokesčio, rinkliavų už parkavimą ar įvažiavimą į tam tikras teritorijas, važiavimą specialiajam transportui skirtomis eismo juostomis, prie skatinimo galėjo prisidėti ir aktyvus visuomenės informavimas.

Valstybė taip pat yra numačiusi prievolę viešajam sektoriui didinti įsigyjamų elektromobilių skaičių – iki 2026 metų jie turės sudaryti 60 proc. visų perkamų automobilių, o vėliau – visi.

Nacionalinėje klimato kaitos darbotvarkėje yra nustatytas siekis, kad 2030 metais ne mažiau kaip 20 proc. visų Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių būtų elektra varomi arba kiti aplinkos neteršiantys automobiliai.

„Regitra“ skelbia, kad šiuo metu šalyje iš viso registruota beveik 1,73 mln. lengvųjų automobilių, iš jų per 1,1 mln. varomi dyzeliniu kuru, 0,4 mln. – benzinu, 98,2 tūkst. – benzinu ir dujomis, 75,2 tūkst. – hibridiniai (benzinu ir elektra).

Atrodo, kad iki užsibrėžto tikslo – toloka.

Bendrovė „Autotyrimai“ pastebi, kad šią vasarą šalyje nuperkama mažiau elektromobilių nei prieš metus. Pavyzdžiui, birželį jų įregistruota 116 arba 42 proc. mažiau nei prieš metus, o liepą – 167 (2,9 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu).

Susisiekimo ministerijos atstovė mano, kad toks mažėjimas yra pasaulinė tendencija, nes elektromobilių kainos mažėja ne taip greitai, kaip tikėjosi rinkos, vis dar trūksta šiam transportui pritaikytos infrastruktūros.

Jos asmenine nuomone, per ateinančius porą metų padėtis galėtų pasikeisti.

„Mano subjektyvia nuomone, 2025–2026 metais turėtų įvykti lūžis, elektromobilis bus natūralus dalykas, toks pat, kaip ir bet kuris kitas automobilis“, – sakė A.Gasiūnienė.