Neseniai vežėjo „HQDS“ laimėtos 32 bylos prieš Migracijos departamentą tiek pirmos instancijos, tiek ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme atskleidžia gilumines sistemos problemas. Bylose priteista virš 10 tūkst. Eur bylinėjimosi išlaidų, o tai rodo ne tik teisinės sistemos, bet ir viso valstybinio aparato neveiklumą.
Darbuotojai jaučiasi nesaugiai
Įmonės advokato Karolio Gudo teigimu, visos pastangos spręsti problemas taikiai ir sumažinti administracinę naštą buvo nuolat ignoruojamos. „HQDS“ reguliariai kreipėsi į Migracijos departamentą dėl vilkinamų leidimų išdavimo, teikė oficialius prašymus ir bandė inicijuoti dialogą, siekdama supaprastinti biurokratines procedūras. Taip pat buvo siūloma sumažinti betikslių teisminių procesų kiekį, vykdyti mediaciją ir bendradarbiauti sprendžiant aktualias problemas, tačiau Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė į šiuos siūlymus nereagavo arba juos atmetė. Dėl šios priežasties įmonė buvo priversta imtis teisinių veiksmų, kad apgintų savo teisėtus interesus ir išspręstų susidariusią situaciją.
Seimo kontrolieriai, reaguodami į skundus, taip pat ne kartą kreipėsi į Migracijos departamentą ir Vidaus reikalų ministeriją, pabrėždami būtinybę efektyviau vykdyti savo funkcijas ir laikytis teisės aktų. Migracijos departamentas tik paviršutiniškai atsižvelgė į Seimo kontrolierių įstaigos raginimus spręsti susiklosčiusią situaciją.
„Dėl Migracijos departamento neveiksmingumo darbuotojai negali pradėti darbo, yra priversti gyventi teisiniame neapibrėžtume, o tai sukelia didelius trikdžius ir finansinius nuostolius. Įmonė turi papildomai investuoti į teisines paslaugas, kad apsigintų teisme ir užtikrintų savo darbuotojų teises“, – sako K.Gudas.
Laimonas Buraitis, „HQDS“ vadovas taip pat pabrėžia, kad tokie vilkinimai kelia stresą vežėjo darbuotojams iš trečiųjų šalių, ypač ukrainiečiams, kurie dažnai susiduria su nesaugumo jausmu dėl savo teisinio statuso Lietuvoje.
„Mūsų darbuotojai, atvykę dirbti į Lietuvą, tikisi stabilumo ir teisinio aiškumo. Tačiau dėl nuolatinių vėlavimų jie patiria didelį stresą, kas neigiamai veikia jų darbo efektyvumą ir bendrą nuotaiką“, – teigia L.Buraitis.
Vėluoja pateikti atsiliepimus
Nors vežėjai neretai priklauso nuo darbuotojų iš užsienio šalių, tačiau leidimų išdavimas smarkiai vėluoja. Migracijos departamento nesugebėjimas laiku apdoroti leidimų prašymų kelia didelius trikdžius. Leidimų išdavimas atskirais atvejais trunka 4 – 6 mėnesius . Migracijos departamentas viešai skundžiasi dėl per didelės darbo apimties bei biurokratinių procedūrų sudėtingumo, tačiau vietoj to, kad efektyvintų savo veiklą ar sumažintų administracinę naštą, dažnai vilkina leidimų išdavimą ir veliasi į teisinius ginčus.
Advokatas K.Gudas pastebi: „Nors šiuo metu pareikšti žalos ieškiniai prieš Migracijos departamentą, net ir į juos departamentas vėluoja pateikti atsiliepimus, nesilaiko teisės aktų nustatytų terminų“.
Išsiunčiami net ir ukrainiečiai
Nuo karo Ukrainoje pradžios nemažai ukrainiečių, ieškodami darbo ir saugesnio gyvenimo, pasirinko Lietuvą kaip savo naują gyvenamąją vietą. Tačiau nuo 2024 m. liepos 1 d., įsigaliojus naujiems teisės aktams, Ukrainos piliečiai, norintys dirbti Lietuvoje, turi gauti laikinojo gyvenimo leidimą. Tai ypač apsunkina situaciją, kadangi be šio leidimo jie negali legaliai dirbti Lietuvoje.
L.Buraitis pasakojo, kad jo vadovaujama įmonė susidūrė su situacija, kai Migracijos departamentas neteisėtai atsisakė išduoti leidimus laikinai gyventi Ukrainos piliečiams.
„Šie darbuotojai ne tik padeda mūsų įmonėms išgyventi darbo jėgos trūkumą, bet ir prisideda prie Lietuvos ekonomikos augimo. Liūdina, kad valstybė ne tik neturi vizijos kaip spręsti darbuotojų trūkumo problemą, o tuo tarpu neretai pertekliniu reglamentavimu, jo nepalankiu interpretavimu trukdo Lietuvos įmonėms sklandžiai vykdyti savo veiklą ar ją plėtoti“, – dėsto L.Buraitis.
