Aiškėja, kas laukia uždarius bilietų kasas geležinkelio stotyse: neliks vieno mokesčio

2024 m. rugpjūčio 17 d. 19:32
Šių metų birželio pradžioje „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė, jog geležinkelio stotyse įrengė bilietų pardavimo aparatus, kuriuose galima įsigyti kelionės bilietus, o vasarai įpusėjus pasirodė žinia, kad žadama uždaryti stotyse veikiančias kasas. Tai sukėlė nemažą visuomenės susirūpinimą, imta kelti klausimus, ką daryti tiems, kurie nesugebės įsigyti bilieto naudojantis naujaisiais aparatais? Vežėjas tikina, kad stengsis ieškoti visų įmanomų sprendimų.
Daugiau nuotraukų (6)
Kaip skelbia „Lietuvos geležinkeliai“, birželį 33 bilietomatai buvo įrengti 23 stotyse, tarp jų ir 9 papildomose stotyse, kuriose iki šiol nebuvo galimybės įsigyti bilietų. Net iki 60 procentų bilietų yra parduodama internetu, tik ketvirtadalis renkasi juos įsigyti kasoje, kurių pastaraisiais metais ir taip mažėjo.
„Šiandien Lietuvoje veikia 12 kasų. Jų skaičius per trejus metus sumažėjo daugiau nei dvigubai, nes išaugo perkančiųjų internetu skaičius, skaitmeninis kanalas patrauklesnis, nes keleiviai gali planuoti kelionę, kaupti taškus, gauti pranešimus ir aktualią kelionių ar pakeitimų informaciją, pasirinkti vietas traukinyje.
Keturios kasos didžiuosiuose miestuose veiks kaip informacijos centrai, aštuonias kasas vasaros pabaigoje planuojame uždaryti, nes matome, kad keleiviai vis dažniau renkasi pirkti bilietus skaitmeniniais pardavimo kanalais ir vis aktyviau perka bilietus praplėstame bilietų pardavimo tinkle: bilietomatuose, „Perlo“ terminaluose, kuriuos galima rinktis arčiau namų ar darbo vietų“, – informavo „LTG Link“ atstovė Olga Malaševičienė.
Bilietomato veikimo principą jau išbandžiusi skaitytoja Rasa (tikrasis redakcijai žinomas – red.) pasidalijo savo patirtimi su portalu lrytas.lt. Pasak jos, nors pati sistema nėra sudėtinga, vis dėlto daugiausia klausimų kelia tai, jog šiame aparate galima atsiskaityti tik kortele, pavyzdžiui, senjorams tai gali būti sudėtinga.
„Ne visi žmonės turi internetą telefone, ne visi geba naudotis technologijomis, kas jiems tada belieka? Nevažiuoti traukiniu, jei nesugebi bilieto nusipirkti? Diskriminuojama dalis žmonių, klaidingai įsivaizduojant, kad visi be problemų naršo internete, žino, kaip kortele atsiskaityti ir panašiai, bet juk yra senučių, kuriems pensijas į namus atneša, neaišku, ar jie turi banko kortelę“, – pamąstymais dalijasi moteris.
Ji priduria, kad kilus sunkumams tokiems keleiviams gali tekti prašyti pagalbos, tačiau neaišku, kas ją suteiks: „Ką daryti prie to terminalo atsistojus? Svetimų prašyti, kad nupirktų kažkas?“
Bilietomatams pradėjus darbą, „Lietuvos geležinkeliai“ skelbė, jog yra numatytas 2–3 mėnesių laikotarpis, kurio metu darbuotojai konsultuos ir padės keleiviams įsigyti bilietus, tačiau kas laukia vėliau nebuvo aišku. Kaip teigia O.Malaševičienė, stotyse šie darbuotojai dirbs tiek – kiek reikės, jeigu bus poreikis, imsis ir kitų sprendimų.
„Iki kasų uždarymo keleivius maksimaliai skatinsime bilietus įsigyti savitarnos kanalais ar „Perlo“ terminaluose, taip pat raginsime pasirūpinti bilietais iš anksto. Įrengus stotyse bilietomatus, prie jų dirba darbuotojai, kurie konsultuoja ir padeda keleiviams stotyje įsigyti bilietus jiems patogiausiu būdu.
Jie dirbs tiek, kiek reikės mūsų keleiviams priprasti prie bilietomatų. Planuojami ir kiti veiksmai, kurie padės keleiviams lengviau nusipirki bilietus.
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių stotyse toliau veiks „LTG Link“ informacijos centrai. Jų darbuotojai galės padėti įsigyti bilietus iš bilietomatų bei padėti kitais su kelionėmis traukiniais susijusiais klausimais.
Po kasų uždarymo situaciją stebėsime ir reaguosime, jeigu matysime, kad yra keleivių, kuriems vis dar bus sunkumų įsigyti bilietus, ieškosime papildomų sprendimų, kad bilietus patogiai galėtų nusipirkti visi“, – tikino O.Malaševičienė.
Tiems, kurie negali įsigyti bilieto aparate, siūloma jį nusipirkti „Perlo“ terminaluose, tačiau ne visi jie yra patogiose vietose ir greitai pasiekiami. Tiesa, juose bilietu galima pasirūpinti iš anksto. Susimokėti grynaisiais galima ir traukinyje, bet tuomet bilietas pabrangsta pora eurų. Vežėjas ir čia žada keisti tvarką.
„Bilietas traukinyje dviem eurais brangiau kainuoja tuo atveju, jeigu toje stotyje yra bilietų kasa ir išvykimo metu ji veikė. Uždarius kasas, planuojame pereinamą laikotarpį, kai papildomas mokestis traukinyje, perkant bilietą, nebus taikomas niekam.
Po pereinamo laikotarpio mokesčio planuojame netaikyti jautrioms visuomenės grupėms, tarp jų senatvės pensijos gavėjams, moksleiviams, turintiems neįgalumą, onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims ir pan. Visiems turintiems senatvės pensijos gavėjo pažymėjimą, uždarius kasas, bus galima įsigyti bilietus traukinyje be papildomo mokesčio“, – portalui teigė O.Malaševičienė.
„LTG Link“ teigimu, viešąjį pirkimą laimėję tiekėjai Lenkijos bendrovė „Mera-Systemy“ vidutiniškai už maždaug 300 tūkstančių eurų kasmet 5 metus užtikrina bilietomatų gamybą, stebėjimo ir valdymo sistemos diegimą, sistemos palaikymą ir nuolatinę priežiūrą eksploatavimo laikotarpiu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.