Tokius Alternatyviųjų degalų ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymų pakeitimus palaikė 51 Seimo nariai, balsuojant susilaikė 23, 11 parlamentarų pasisakė prieš. Šie pakeitimai įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.
Anot pakeitimų iniciatorių – šiuo projektu norima nustatyti tikslą, kad 2030 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje siektų 15 proc., o naftos degalų suvartojimas kelių transporte sumažėtų ne mažiau kaip 39 proc., lyginant su 2021 m.
Anot parlamentarų, tokia priemonė yra būtina, nes reikia imtis konkrečių priemonių dekarbonizuojant Lietuvos transporto sektorių. Kaip paaiškinama projekto aiškinamajame rašte, tarp 2005 – 2021 m. periodu degalų išaugo daugiau, nei 45 proc., proporcingai išaugo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai.
Pasak siūlymą pateikusių Seimo nariu, didėjantis naftos degalų vartojimas didina Lietuvos energetinę priklausomybę nuo iškastinio kuro importo, spartina klimato kaitą, netiesiogiai didina transporto sukeliamą taršą bei finansuoja agresiją vykdančius režimus.
Pasiūlymą Seime įregistravo parlamentarai Simonas Gentvilas, Aistė Gedvilienė, Lukas Savickas, Romualdas Vaitkus, Vytautas Gapšys. Kaip teigiama aiškinamajame rašte projekto iniciatoriai – Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija (LAIEK).
Anksčiau LAIEK įspėjo, kad tinkamai nevykdomi įsipareigojimai dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų mažinimo transporto sektoriuje 2030 m. Lietuvai kainuos bent 482 mln. eurų, nes į įsipareigojimus Europos Sąjungai (ES) yra įtraukta ir 2021 – 2030 m. CO2 mažinimo kvota, kuri šiuo metu viršijama.
