Automobilio ridos klastojimas yra nusikaltimas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę, kuri numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dviejų metų. Nuo kitų metų liepos automobiliai su atsukta rida negalės dalyvauti eisme.
G.Raugalo teigimu, rida yra atsukama ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, nors ten taip pat numatytos griežtos bausmės.
„Manau, kad visų pirma reiktų pradėti nuo to, kad kaltas ne žmogus, kuris nusipirko automobilį su atsukta rida, jis greičiausiai buvo tiesiog apgautas. Reikia žiūrėti, kad automobiliai su atsukta rida nepatektų į mūsų šalį, tada problema būtų sprendžiama efektyviau.
Jeigu naivus žmogus nuvažiavo ir nusipirko jam patinkantį automobilį, kurio rida, pavyzdžiui, skydelyje rodo 200 tūkstančių, o iš tikrųjų yra 400 tūkstančių, tai neturėtų būti jo problema, neturėtų paveikti automobilio eksploatacijos. Svarbiausia, kad jis būtų techniškai tvarkingas, ties tuo ir reiktų apsiriboti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ tikino G.Raugalas.
Pasak pašnekovo, darbo praktikoje dažnai tenka sutikti automobilius, kurių rida yra atsukta. Jo skaičiavimais, maždaug 1 iš 5 patikrintų automobilių rida būna koreguota. Daugelis tokių atvejų – iš užsienio.
„Būna, kad automobilis yra atvežtas iš užsienio, tikrinant randama atsukta riba, o pats pardavėjas žiūri į tave didelėmis akimis ir matosi, kad žmogus nekišo ten nagų ir jau gavo tokį automobilį. Dažnu atveju automobiliai yra perkami užsienio aukcionuose, todėl gyvai automobilio žmogus nematė, pasitikrinti negalėjo.
Jam tiko kaina, aprašymas, jis nusipirko tą automobilį, užkėlė ant autovežio ir jį parsivežė. Dažnu atveju būna taip, kad automobilis jau grįžta iš užsienio su atsukta rida“, – pasakojo automobilių patikros ekspertas.
Naršant po automobilių skelbimų portalus galima pastebėti, jog pakankamai senų automobilių skelbimuose kartais nurodoma neįtikėtinai maža rida. Pavyzdžiui, rašoma, jog 2009 metų automobilis yra pravažiavęs tik 100 tūkstančių kilometrų. Tai pirkėją gali sugundyti, tačiau, anot G.Raugalo, žmonės ant tokių kabliukų pasimauna vis rečiau ir pačią ridą vertina lanksčiau.
„Pastebėjau, kad dabar ant tokių skaičių ir senesnių automobilių žmonės nelabai pasigauna. Kiek skelbimuose pastebiu, tai tokie automobiliai ten stovi labai ilgai. Lietuviai jau supranta, kad 15-likos metų automobilis negali būti nuvažiavęs, pavyzdžiui, 60 tūkstančių kilometrų.
Aišku, būna tokių atvejų, bet tikrai labai retai. Kartais automobilis būna daugiau stovėjęs nei važiavęs, bet jį nusipirkus bėdų bus daugiau nei su automobiliu, kuris nuolat buvo eksploatuojamas. Žmonės į ridą nekreipia tiek dėmesio, kiek seniau“, – įžvalgomis dalijosi G.Raugalas.
Automobilio ridą galima pasitikrinti ir įvairiose programėlėse, tačiau automobilių patikros eksperto nuomone, jos ne visada parodys tikrąją situaciją. Patikrinus automobilį pagal VIN kodą dažnai nėra jokios informacijos, tik pirminis kilometražas.
Pasak jo, techninės apžiūros neišdavimas nepadės sukontroliuoti ridos atsukinėjimo problemos.
„Nereikėtų to nurašyti ant paprasto vartotojo. Reikėtų sugalvoti sistemą, kad automobiliai su atsukta rida paprasčiausiai neįvažiuotų į šalį. Jeigu visi turėtume pinigų, visi važinėtumėme naujais automobiliais. Žmonės dažnai renkasi pigesnius, pataupo automobilio patikrai ar nuvežimui į servisą ir paprasčiausiai pasimauna“, – sakė G.Raugalas.
