Norint vairuoti tokį automobiliuką būtina sulaukti 15 metų ir turėti motoroleriams bei lengviesiems keturračiams skirtą AM kategorijos vairuotojo pažymėjimą, kuriam įgyti užtenka savarankiško pasiruošimo bei išlaikyti vairavimo teorijos egzaminą „Regitroje“ – praktinio patikrinimo nereikia.
Tačiau centrinės valdžios sluoksniuose jau ruošiama dirva pokyčiams – siūloma nepilnamečiams teisę vairuoti suteikti tik po praktinio patikrinimo.
Pritaria ir Seimas, ir Vyriausybė
Miesto gatvėse vis dažniau pastebimą mažą automobiliuką teisės aktai įvardija kaip keturratę motorinę transporto priemonę, kurios eksploatacinė masė neviršija 0,35 tonos, o didžiausiasis greitis neviršija 45 kilometrų per valandą.
Jam vairuoti būtiną dokumentą galima gauti nuo 15 metų, nors egzaminą galima laikyti ir keturiolikmečiams, nes egzamino rezultatai galioja metus.
Tačiau tvarka jau kitąmet gali iš esmės pasikeisti – Seime jau įregistruotos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos, pagal kurį nuo 2025-ųjų nepilnamečiams būtų numatyta pareiga užbaigti specialius mokymus ir laikyti praktinį vairavimo egzaminą „Regitroje“.
Keisti reguliavimą siūlo gegužės pradžioje įregistruotas Klaipėdoje išrinktos Seimo narės Ligitos Girskienės įstatymo projektas, kurį iš viso pasirašė 29 parlamentarai.
Jų manymu, automobiliukų vairuotojai turi būti ruošiami taip pat, kaip ir kitų kategorijų pažymėjimus siekiantys gauti Lietuvos gyventojai, kad būtų išvengta pavojaus kelyje ir neatsakingo vairavimo.
„Būtina suteikti tinkamus įgūdžius pradedančiajam vairuotojui siekiant išvengti eismo įvykių ir pavojų, kurie gali grėsti kelyje. Taip pat pasitaiko atvejų, kai jaunuoliai, neturintys patirties, elgiasi neatsakingai ir sukelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams.
Todėl siekiant geriau paruošti juos dalyvavimui eisme siūloma numatyti, kad ir AM kategorijai būtų taikomi tie patys reikalavimai kaip ir kitoms kategorijoms“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Susisiekimo ministerija „Vakarų ekspresui“ patvirtino, kad pakeitimams pritariantis Vyriausybės išvados projektas šiuo metu derinamas su institucijomis.
„Susisiekimo ministerija, atsižvelgdama į (...) šių transporto priemonių populiarumą 15–18 metų amžiaus eismo dalyvių grupėje, mano, kad praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų egzamino laikymas užtikrintų geresnį AM kategorijos vairuotojų parengimą, gerintų eismo saugumo rodiklius“, – teigiama išvadų projekte.
Dabartinę tvarką laiko nesąžininga
Vairavimo mokyklos „Respublika“ įkūrėjas ir vadovas Kęstutis Videikis pritaria siūlymams griežtinti tvarką ir sako, kad dabartinė tvarka yra nesąžininga, nes nedidelės galios automobilius vairuojantys nepilnamečiai yra tokie pat eismo dalyviai, kaip ir aukštesnės kategorijos pažymėjimus įgiję žmonės.
„Labai nesąžininga, kad 15-mečiui, pasimokiusiam tik vairavimo teoriją, taisykles, išsprendus testus, galima gauti vairuotojo pažymėjimą, kuris suteikia teisę vairuoti tos kategorijos automobilius.
Nesakau, kad negerbiu jauno žmogaus ar kad jis nėra sąmoningas, bet tada ir B kategorijai taikykime tokius pačius reikalavimus“, – „Vakarų ekspreso“ tinklalaidei „Laikas Klaipėdai“ anksčiau sakė K.Videikis.
Anot jo, savarankiškai mokantis neįgyjamas supratimas apie labai didelę įtaką vairavimui turinčias aplinkybes.
„Labai blogai, kad jiems net neprivalomas vairavimo teorijos kursas. Juk tai didžiulis kursas, ne tik taisyklių mokymasis – apie saugų eismą, ekonomišką vairavimą. Reikia supratimo, kas yra šlapia, slidi danga, akvaplaningas, provėžos, o pirmosios pamokos su instruktoriumi labai svarbios dėl to, kad formuojasi vairavimo kultūra – kaip gerbti kitus vairuotojus, atkreipti dėmesį į daug dalykų. O jie to mokosi patys“, – kalbėjo vairavimo mokytojas.
Jo teigimu, eisme dalyvaujantys nepilnamečiai didelio pavojaus gal ir nekelia, tačiau formuoja savo vairavimo įgūdžius, kurie nebūtinai bus priimtini visuotinei kultūrai.
„Lygiai taip pat su motoroleriu – nors jis nedidelis ir daug greičio neišspausi, bet su juo galima lįsti pro automobilių tarpą, taip, kaip kažkur matytas profesionalas. Vairuotojas gal net nesupranta, kad taip negalima eisme elgtis.
Tuo metu susiformuoja vairavimo įpročiai, kultūra, požiūris. Vėliau, kai jie jau gaus B kategorijos teises, įgūdžiai jau bus susiformavę, jis vairuos galingesnius automobilius taip, kaip pats supranta“, – kalbėjo K.Videikis.
Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkams 2018 metais ištyrus pradedančiųjų vairuotojų psichologinių charakteristikų svarbą KET pažeidimams išvadose rekomenduota tobulinti vairuotojų mokymą pasitelkiant psichologus, kad jauni žmonės atsispirtų bendraamžių spaudimui ignoruoti taisykles.
„Būsimieji vairuotojai turi būti supažindinami su tuo, kokį poveikį rizikingam vairavimui turi kartu važiuojantys keleiviai, ypač jaunų bendraamžių grupė.
Jie turi būti mokomi būdų, kaip galėtų atsispirti daromam spaudimui nusižengti KET vairuojant, taip pat konsultuojama, kaip vairuotojui reikėtų susiplanuoti savo keliones, kad netikėtai nepatektų į situacijas, kuriose bendraamžių spaudimas padidėja“, – skelbia tyrimo išvados.
Pažeidimų statistika
Lietuvos policijos viešosios tvarkos biuro viršininko Vytauto Grašio teigimu, mažuosius automobiliukus reikėtų leisti vairuoti nuo 16 metų, nes tik nuo tokio amžiaus administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) numato atsakomybę.
„Taigi mopedų ir lengvųjų keturračių vairuotojams, kuriems Kelių eismo taisyklių pažeidimo metu nebuvo sukakę 16 metų, negali būti skiriamos ANK numatytos administracinės nuobaudos ar poveikio priemonės“, – teigia V.Grašys komentare „Vakarų ekspresui“.
Kelių policijos „Vakarų ekspresui“ pateikti duomenys rodo, kad teisę vairuoti AM kategorijos transporto priemones turintys ir 16 metų nesulaukę vairuotojai pernai visoje Lietuvoje padarė 471 Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlė 19 eismo įvykių, kurių metu buvo sužeista 13 žmonių.
Tuo metu iš viso per praėjusius metus užregistruota beveik 2,9 tūkst. įskaitinių eismo įvykių, kurių metu sužeista beveik 3,3 tūkst. ir žuvo 160 žmonių.
Kelių policijos duomenimis, pernai Lietuvoje iš viso užfiksuota 1,44 mln. Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nustatyta, jog juos padarė 1,04 mln. eismo dalyvių.
Daugiau ir daugiau
Gatvėse pastebimai daugėjant šių automobilių, „Regitra“ negali tiksliai atsakyti, kiek jų Lietuvoje šiuo metu yra, mat tokios transporto priemonės registruojamos kaip keturračiai.
„2023 metais AM kategorijos (L6e) automobiliukų Lietuvoje registruota 1247, o 2022 metais panašiu laikotarpiu buvo registruoti kiek daugiau nei 700.
L6e kategorijai taip pat priskiriami ir keturračiai, tad išskirti šiuos AM automobilius yra galimybė tik pagal registracijos numerio tipą, kuris skiriasi nuo keturračių“, – „Vakarų ekspresui“ sakė įstaigos atstovas spaudai Lukas Vosylius.
Automobilių prekybos skelbimų portalo „Autoplius“ komunikacijos atstovas Gintenis Dauparas sako, kad ir be statistikos aišku, jog šios kategorijos transporto priemonių daugėja.
„Daugėja jų tikrai – užtenka apsidairyti gatvėse ir darosi aišku. Tiek miesto centre, tiek netolimame užmiestyje mažųjų automobiliukų matyti vis daugiau ir daugiau“, – „Vakarų ekspresui“ sakė jis.
Ne tik šiame, bet ir kituose automobilių prekybos skelbimų portaluose matyti dešimtys parduodamų tokių transporto priemonių, priklausomai nuo jo gamybos metų, būklės, komplektacijos ir kitų faktorių jų kainų spektras yra gana didelis.
Pavyzdžiui, prieš 15 metų pagamintas automobiliukas gali kainuoti pusantro tūkstančio, o naujas – ir per 17 tūkst. eurų.
G.Dauparas sako, jog mažieji automobiliukai yra puiki alternatyva jaunam ir sąmoningam žmogui keliauti mieste ir aplink jį.
„Būkime realistai – mes gyvename vis geriau ir geriau, plačiąja prasme esame turtingesni, žmonės ima keltis iš miestų į užmiesčio namus, o vaikams kartais kelionė namo su persėdimais užtrunka, gali būti ir taip, kad treniruotei ar kitam užsiėmimui užtrukus galima ir nespėti į paskutinį autobusą, tokiu atveju tėvams reikėtų atvažiuoti.
O čia – ir saugumo prasme geras sprendimas, nes nereikia tamsiu keliuku vakare eiti namo, ir tėvams nereikia niekur važiuoti“, – savo asmenine nuomone dalijosi „Autoplius“ atstovas.
