„Negalėčiau pasakyti, (kad yra sėkmingai įgyvendinama – ELTA) „Rail Baltica“. Ne dėl to, kad kažką ne taip darome, o paprasčiausiai dėl to, jog projekto vertė yra pakilusi ir mūsų partneriai išsigando šio kaštų augimo. Ir manau, kad turėsime galimybę padiskutuoti apie šį projektą, jo perspektyvą ir spartesnį įgyvendinimą ES institucijose, EVT. Be abejo, planuodami kitą finansinę perspektyvą turėsime atsižvelgti į šį aspektą“, – pirmadienį Kalvarijoje žurnalistams teigė G.Nausėda.
Šalies vadovas tikino, kad nei vienas iš Lenkijos pasienyje vystomų projektų – „Harmony Link“, „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ – negali būti „laikomas visaverčiu“, kol nepabaigti kiti. Prezidentas pabrėžė, kad šie projektai yra strategiškai svarbūs Lietuvai, tad stiprus nusiteikimas juos pabaigti turi išlikti ir pasikeitus Seimui.
„Jie įgyvendina labai svarbius Lietuvai tikslus – užtikrina logistinius koridorius šiaurės-pietų ašimi, tiek ir galutinai patvirtina mūsų energetine nepriklausomybę“, – teigė jis.
„Tai svarbiausia, kad išsaugotume keičiantis valdžioms, labai stiprų nusiteikimą ir kritinę valią įgyvendinti šiuos projektus kaip galima greičiau. O visa kita yra vadybininkų ir statybininkų rankose“, – pridūrė jis.
Visgi, prezidentas G.Nausėda pasidžiaugė, kad kitų projektų – sinchronizacijai svarbaus „Harmony Link“ vystymas ir trasos „Via Baltica“ rekonstrukcija – įsibegėjusios.
„Džiaugiuosi, kad sinchronizacijos projektui esame pasirengę, o „Harmony Link“ mes pabaigsime iki 2030 m. Tai yra svarbus projektas, kuris leidžia užtikrinti stabilų elektros energijos perdavimą prekiaujant su Lenkija. Ir ateityje pagalvosime, ar nėra tikslinga dar vienos atkarpos suplanuoti, jau galvojant apie mūsų prekybą ir elektros perdavimą į kitas ES šalis“, – komentavo G.Nausėda.
„Via Baltica“ darbai vyksta sėkmingai. Teritorijų planavimo darbai įsibėgėjo, be abejo, reikės ir teritorijų išpirkimo darbus atlikti. Bet manau, kad esame pajėgūs šį nepaprastai svarbų logistinį projektą įgyvendinti greitai“, – tikino jis.
Projektų „Harmony Link“, „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ vystymo darbai vyksta šalia Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos.
Kaip birželį parodė bendrosios Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ atlikta preliminari projekto kaštų ir naudos analizė, „Rail Baltica“ projekto kapitalo išlaidos iki 2030 m. sieks apie 15,3 mlrd. eurų, tuo metu panaši analizė 2017 m. parodė 5,8 mlrd. eurų poreikį.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
„Harmony Link“ 700 megavatų (MW) galios elektros jungtis su Lenkija yra vienas iš sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektų, kuriuo siekiama užtikrinti elektros rinkų integraciją. Elektros jungtis bus apie 350 km ilgio, iš kurių apie turėjo 300 km sudaryti jūrinė dalis.
Visgi, jūrinės jungties projektui 2023 m. pradžioje išbrangus nuo 680 mln. iki 1,6 mlrd. eurų, Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorės sutarė kabelį tiesti sausuma, šalia „Rail Baltica“ vėžės.
„Via Baltica“ – transeuropinio tinklo kelias nuo Varšuvos iki Talino, kurio bendras ilgis – 970 km, iš jų 269 km – Lietuvos teritorijoje.
