Ką ir kaip vairuosime netrukus: gamintojai žada revoliucingų patirčių

2024 m. liepos 5 d. 13:18
Variklių stūmoklių eigos nematuojantiems ir laisvalaikiu automatinių pavarų dėžių nesurinkinėjantiems vairuotojams renkantis naują automobilį vienas stipriausių argumentų yra vidinis pojūtis: gražu – negražu, patogu – nepatogu. Tai ypač pasakytina apie naujų modelių salonus, kuriuose automobilių savininkai praleidžia daug daugiau laiko, nei stebėdami savo transporto priemonę iš išorės. Tad istoriškai, gamintojai iš kailio neriasi stengdamiesi įkūnyti idealaus salono viziją. O dabar technologinės galimybės jiems leis žengti įspūdingą žingsnį.
Daugiau nuotraukų (6)
Nuo lėktuvų kabinų iki sąmyšio rinkoje
Nuo lėktuvų kabinas primenančių paskutinio dvidešimtojo amžiaus dešimtmečio „Saab“ ar „Volvo“ modelių konsolių su gausybe mygtukų iki pastarojo laikmečio „Peugeot i-Cockpit“ salono su žemai nuleistu mažyčiu vairu tiesiomis linijomis viršuje bei apačioje ir pianiną primenančiais funkcijų klavišais. Kiekvienas gamintojas turi savo funkcionalumo ir estetikos viziją, o laikas geriausiai parodo, kiek ji buvo sėkminga.
Štai Japonijos „premium“ segmento automobilių gamybos bendrovė „Lexus“, palyginus su kitais rinkos žaidėjais, yra santykinai jauna, skaičiuoja dar tik 35 veiklos metus. Tačiau peržvelgus kone visus jos kada nors pagamintus modelius, nesunku pastebėti, kad juos vienija bendra salono koncepcija.
Žinoma, ilgainiui augo ekranai, platėjo medžiagų pasirinkimas ir gražėjo valdiklių apdaila. Tačiau į ganėtinai konservatyvių pirkėjų auditoriją nuolat taikęs gamintojas nenorėjo gąsdinti jų netikėtais sprendimais.
Tačiau masiškesni gamintojai gali sau leisti drąsiau pažvelgti į ateitį. Pavyzdžiui, minėtas „i-Cockpit“ salonas pirmą kartą buvo pristatytas dar 2012 metais pasirodžiusiame ankstesnės kartos „Peugeot 208“ modelyje. Jau antrą dešimtmetį skaičiuojanti koncepcija dabar gerokai patobulinta: automobiliuose gausu pažangių technologijų, tad vairuotojai norimas funkcijas gali patys priskirti virtualiems valdikliams, o naujausiame „e-3008“ modelyje prietaisų skydelis susiliejo su centriniu vaizdinės informacijos perteikimo įtaisu ir virto net 21 colio kybančiu ekranu.
Automobilių apžvalgininkas Egidijus Babelis sako, kad anuomet neįprasto salono pristatymas sukėlė nemenką sąmyšį.
„Daug kas kraipė galvas: „Na ką čia vėl tie prancūzai sugalvojo?“. Dar ir šiandien ši koncepcija neretai poliarizuoja vairuotojus – vieniems ji nepriimtina dėl savo kitoniškumo, o kitiems ji kaip tik labai patinka dėl šiuolaikiškumo, technologijų įgalinimo ar paprasčiausio patogumo. Galiausiai viską pasako skaičiai, o jie rodo, kad prancūzai jau pardavė per 12 mln. automobilių su šia sistema“, – pastebi žurnalistas.
Nauja pradžia
O kokias galimybes atveria naujausios technologijos, bendrovė „Peugeot“ parodė kasmetinėje svarbiausioje Europos technologijų, startuolių ir inovacijų parodoje „VivaTech“ Paryžiuje (Prancūzija) gegužės pabaigoje, pademonstravusi futuristišką „Inception“ koncepcinį modelį. Senojo žemyno publikai ir svečiams buvo atskleisti itin naujoviški automobilio valdymo būdai.
Jau pats gaminio pavadinimas (lotyniškai Inceptio – pradžia) rodo, kad įmonė pasirengusi naujam startui. Būsimų elektromobilių viziją įkūnijančiame modelyje demonstruojama daugybė šios markės numatytų pokyčių. „Inception“ automobilio salone pirmiausia akį patraukia įdomi naujausios kartos „i-Cockpit“ įranga.
Svarbiausia jos naujovė – revoliucinga „Hypersquare“ vairo valdymo sistema, iš pašaknų pakeisianti vairuotojų įpročius ir pojūčius. Viskas prasideda nuo to, kad automobilyje nebelieka pagrindinio jo atributo – vairo.
Vietoje jo įdiegta „Steer-by-Wire“ valdymo sistema, kuri leidžia vairuoti instinktyviau ir paprasčiau – tarsi vaizdo žaidime, tik realiai. Šiame koncepciniame modelyje skaitmeniniai elektriniai valdikliai pakeičia visas mechanines jungtis, tad sukinėti reikia nebe vairą, o centre įtaisytą planšetės tipo pultą su ekranu, kuriame pateikiama valdymo informacija.
Įvairių funkcijų (klimato kontrolės, muzikos garso, vairuotojo pagalbos sistemų ir kt.) piktogramos rodomos dviejuose šoniniuose skydeliuose, kad vairuotojas galėtų lengviau pasiekti norimą valdiklį. Apvaliose įdubose esančius valdiklius galima patogiai valdyti judinant tik nykštį ir neatitraukiant rankų nuo vairavimo pulto.
Gamintojas pabrėžia, kad ši sistema suteikia galimybę vairuoti dar saugiau ir paprasčiau, tik be klasikinio vairo. „Peugeot“ užsibrėžusi šią koncepciją iki dešimtmečio pabaigos įdiegti visuose naujos kartos modeliuose, pradedant jau nuo 2026-ųjų.
„Viena vertus, akivaizdu, kad prancūzai tiesiog istoriškai mėgsta įvairias revoliucijas. Bet, kalbant rimčiau, visi šie pokyčiai yra akivaizdus visuomenės įpratimo prie išmaniųjų įrenginių valdymo principų rezultatas. Gamintojai nori suteikti maksimaliai intuityvią automobilio valdymo patirtį, nes ji užtikrina didesnį saugumą. Tad pagrindinė idėja yra aiški, telieka sulaukti, kas kokių originalių minčių pateiks ją įgyvendinant“, – komentuoja E. Babelis.
Apžvalgininko teigimu, be „Peugeot“, kūrybiškų sprendimų diegiant maksimaliai intuityvaus automobilių valdymo koncepcijas žada ir daugiau gamintojų, tarp kurių, beje, bus ir minėtasis „Lexus“. 2023 metų pabaigoje, pristatydami koncepcinius modelius, proveržių Europoje ieškančios Japonijos markės atstovai taip pat pažadėjo didelius jų valdymo pokyčius – juose tradicinį vairą pakeis skaitmeninė vairavimo jungtis.
NASA technologijos ir tvarūs sprendimai
O koncepciniame „Peugeot Inception“ netrūksta ir kitų įspūdingų naujovių. Pavyzdžiui, aplink keleiviams skirtas vietas suformuotas daugiau nei 7 m2 įstiklintų paviršių plotas. Visi langai pagaminti iš metalo oksidais apdoroto stiklo, tad pasižymi puikiomis šiluminėmis savybėmis. Ši technologija pirmą kartą pritaikyta gaminant NASA astronautų šalmų skydelius. Be to, automobilio salono spalva keičiasi priklausomai nuo aplinkos, kurioje jis važiuoja, ir apšvietimo stiprumo.
Gamintojas taip pat atskleidė, kur link judama integruojant tvarias medžiagas. Pavyzdžiui, visos poliesterio audinio atraižos iš bendrovės arba tiekėjų dizaino centruose kuriamų prototipų yra pakartotinai panaudojamos: jos termiškai suspaudžiamos vakuume, surišamos į atskiras dalis ir transformuojamos į dervas. Ši technologija leidžia sukurti ypač kietą ir patvarią medžiagą, iš kurios galima gaminti tvirtas ir išorės poveikiui atsparias apdailos dalis bei didesnį svorį atlaikančias detales.
Didžiąją dalį aplinkos neteršiančio elektromobilio kėbulo paprastai sudaro plienas. Jo gamyba yra ganėtinai tarši, todėl jį siekiama pateikti neapdorotą ir taip sumažinti atskirų komponentų skaičių salone.
Išsiskiria ir koncepcinio modelio sėdynės. Iš vientisos medžiagos pagamintuose lengvai perdirbamuose jų apmušaluose apstu elektra pripučiamų oro „kamerų“, surinktų iš klasikinių kituose automobiliuose naudotų sėdynių. Šios „kameros“ leidžia keisti sėdynių formą ir įdiegti masažo funkciją. Sėdynės ir grindys padengiamos aksomu, sukurtu iš 100 proc. perdirbto poliesterio.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.