Šių metų vasario pradžioje maisto ir prekių pristatymo į namus paslaugas teikianti bendrovė „Wolt“ viešu laišku kreipėsi į Kauno merą Visvaldą Matijošaitį, ragindama susitikti ir bendromis jėgomis ieškoti sprendimų, užtikrinančių, kad nauji ribojimai turėtų kuo mažesnį poveikį kurjerių paslaugomis besinaudojančioms įmonėms ir miesto gyventojams.
„Teigiamai vertiname savivaldybės inicijuojamas aplinkosaugos ir taršos mažinimo iniciatyvas. Tačiau nerimą kelia poveikis, kurį naujieji apribojimai ir rinkliavos turės aplink senamiestį įsikūrusioms įmonėms, jei prekių ir paslaugų pristatymai gerokai pabrangs“, – laiške merui teigia „Wolt Baltics“ generalinis direktorius Mantas Lomsargis, taip pat pabrėždamas, kad naujieji apribojimai darys įtaką ne tik „Wolt“ platforma besinaudojantiems kauniečiams, bet ir daugeliui kitų verslų, teikiančių įvairias paslaugas Kaune.
„Turime rasti sprendimus, kurie padėtų užtikrinti, kad naujieji apribojimai nesukels neigiamų pokyčių nei restoranams, nei kitiems platformoje veikiantiems Kauno prekybininkams“, – teigia jis.
M. Lomsargio mintims pritarė ir restoranų tinklą „Jurgis ir Drakonas“ valdančios įmonės „Burokėlis ir krapas“ vadovė Odeta Bložienė.
„Tai neapdairūs sprendimai, pakenksiantys verslui ir miestui, siekiant gauti žaliųjų taškų. Pastebime, jog dėl Kauno senamiestyje vykusių remonto darbų, didelė dalis restoranų bei pramogų tinklų persikėlė į Laisvės alėją, palikdami tuščias patalpas nuomai. Sprendimas papildomai apmokestinti pro senamiestį pravažiuojančias transporto priemones tik dar pablogins jau ir taip esančią kritinę situaciją, jei likę verslai neteks bendradarbiavimo su kurjeriais galimybės. Miestui reikia žmonių, o turistus traukia restoranai, barai bei pramogos, o ne tuščios senamiesčio gatvės“, – teigė O. Bložienė.
Siekia sumažinti automobilių srautą
Nuo rugpjūčio 1 dienos Kauno miesto savivaldybė planuoja Kauno senamiestyje nustatyti mažų emisijų zoną, įvesdama dviejų eurų rinkliavą už automobilių įvažiavimą.
Šis sprendimas sulaukė prieštaringų reakcijų, ypač iš verslo bendruomenės, kuri įsitikinusi, kad iniciatyva gali sukelti nepageidaujamų pasekmių tiek miestui, tiek jo gyventojams.
Kauno miesto savivaldybės atstovų teigimu, pokyčiais siekiama sumažinti automobilių srautą senamiestyje ir skatinti tvaresnį judumą.
„Dar 2019 metais Kauno miesto savivaldybė pasitvirtino Darnaus judumo planą, kuriame buvo numatyta sumažintos taršos zona, dar kitaip vadinama mažų emisijų zona. Tikslas – mažiau tranzito senamiestyje. Tai kuo mažiau automobilių, tuo mažiau taršos, tuo mažiau triukšmo – bus patogiau judėti senamiestyje žmonėms. Tikimės, kad srautai sumažės ir senamiestis pasidarys patrauklesnis“, – Eltai teigė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matuševičius.
Naujoves kritiškai vertina verslo bendruomenė: tai padidins paslaugų kainas
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinė direktorė Olga Grigienė skeptiškai vertina miesto sprendimą įvesti dviejų eurų rinkliavą už įvažiavimą į senamiestį.
Jos teigimu, džiugu, jog miestas siekia taikyti žalinimo praktikas, tačiau, atkreipia dėmesį direktorė, vietiniams verslams kils papildomų problemų.
„Pozityviai vertiname tai, kad miestas atsižvelgia į žalinimo patirtis ir ima pavyzdį iš kitų išsivysčiusių miestų. Iš tiesų, kartais senamiestis be pagrindo būna perpildytas, todėl reikėtų riboti tranzitą. Tačiau vietiniams verslams, įsikūrusiems senamiestyje, iškyla papildomos problemos, nes miesto valdžia neplanuoja jokių išlygų.
Norėtųsi, kad būtų atsižvelgta į įmones, kurios veikia senamiestyje, ir į juos aptarnaujančius verslus, kuriems taip pat reikia privažiuoti senamiesčio zonoje“, – aiškino O. Grigienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į smulkiųjų verslų situaciją, pabrėždama, kad papildomi kaštai gali padidinti prekių kainas.
„Iš esmės ten vyrauja smulkūs verslai, kurie skaičiuoja kiekvieną eurą. Papildomi kaštai gali padidinti prekių kainas. Be to, verslai nerimauja dėl srauto – net ir pravažiuojantis tranzitu sustoja, kažką nusiperka ar greitai išgeria puodelį kavos“, – teigia ji.
Kauno verslo bendruomenės vadovė išreiškė viltį dėl galimų lengvatų peržiūros, kurios galėtų palengvinti smulkaus verslo naštą.
„Tikimės, kad bus peržiūrimi lengvatiniai sprendimai aptarnaujančiam ir veikiančiam verslui, nors kol kas nieko negirdėjome. Smulkieji verslai negali sau leisti nusipirkti metinių leidimų ar įsigyti elektromobilių, kuriems taikomos lengvatos“, – nurodo ji.
Pavežėjai pasiruošę diskusijai: sieks išvengti augančių paslaugų kainų
Pavėžėjimo paslaugas teikianti bendrovė „Bolt“ teigia, kad kai kurios paslaugos, tokios kaip pavėžėjimas ar automobilių dalijimasis, jau dabar prisideda prie ilgalaikių miestų tikslų, o ypač prie automobilių skaičiaus mažinimo.
„Mažesnis privačiu transporto priemonių skaičius miestuose reiškia mažiau eismo spūsčių, mažesnį stovėjimo vietų poreikį“, – teigia „Bolt“ atstovė viešiesiems ryšiams Margarita Sargautytė.
Bendrovė Eltai atsiųstame pranešime nurodė, kad yra pasiryžę tęsti diskusiją su Kauno miesto savivaldybe, siekiant užtikrinti naudą tiek miestui, tiek gyventojams.
„Buvome ir vis dar esame pasiruošę su Kauno miesto savivaldybe ieškoti bendrų sprendimų. Manome, kad mokesčio lengvata tam tikriems paslaugų teikėjams padėtų Kaunui judėti darnesnio judumo kryptimi, o taip pat būtų naudingas ir vietos verslams“, – tvirtina M. Sargautytė.
Anot „Bolt“, nenumačius išimčių, tai gali turėti neigiamą poveikį paslaugų kainoms.
„Jeigu vis dėlto išimčių Kauno savivaldybė nenumatytų, tai atsilieptų tiek maisto pristatymo, tiek kelionių su pavežėjais, tiek trumpalaikės automobilių nuomos kainoms Kaune ar bent jau miesto centre. Nenumačius lengvatos daliai Kauno gyventojų rinktis alternatyvius judumo sprendimus gali būti nebe taip patrauklu“, – priduria „Bolt“ atstovė.
