Šis sprendimas sulaukė prieštaringų reakcijų, ypač iš verslo bendruomenės, kuri įsitikinusi, kad iniciatyva gali sukelti nepageidaujamų pasekmių tiek miestui, tiek jo gyventojams.
Kauno miesto savivaldybės atstovų teigimu, pokyčiais siekiama sumažinti automobilių srautą senamiestyje ir skatinti tvaresnį judumą.
„Dar 2019 metais Kauno miesto savivaldybė pasitvirtino Darnaus judumo planą, kuriame buvo numatyta sumažintos taršos zona, dar kitaip vadinama mažų emisijų zona. Tikslas – mažiau tranzito senamiestyje. Tai kuo mažiau automobilių, tuo mažiau taršos, tuo mažiau triukšmo – bus patogiau judėti senamiestyje žmonėms. Tikimės, kad srautai sumažės ir senamiestis pasidarys patrauklesnis“, – Eltai teigė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matuševičius.
Dėl iniciatyvos klausimų kyla miesto opozicijai Nors Kauno miesto savivaldybės tarybos opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LDK) frakcijos narys Paulius Lukševičius pritaria idėjai mažinti eismą senamiestyje, politikas kritiškai vertina iniciatyvos techninį įgyvendinimą.
Konservatorius teigia, kad naujoji rinkliava gali reikšti dvigubą apmokestinimą miestiečiams.
„Pati idėja gal ir gera, kadangi vis tiek gyvenantys senamiestyje nori to mažesnio eismo judėjimo, tačiau techninis įgyvendinimas neturi kenkti gyventojams. Gyventojai turės išsipirkti atskirą metinį leidimą ir pirkti dar atskirą – jeigu nori kitoje miesto vietoje statyti automobilį. Suprantama, kad iš principo gaunasi toks kaip dvigubas apmokestinimas“, – sako P. Lukševičius.
Be to, jis pabrėžia, kad mokėjimo sistemos gali būti nepatogios vyresnio amžiaus žmonėms, kurie gali susidurti su techniniais sunkumais bandant prisiregistruoti ir apmokėti rinkliavą per telefonines programėles.
„Kyla klausimas, kaip bus sukontroliuojamas įvažiavimas ir išvažiavimas iš senamiesčio zonų. Jeigu reikės registruotis programėlėje, įsivaizduokite vyresnio amžiaus žmogus, atvykęs iš kokio tai rajono centro – techniškai jam bus sunku susimokėti“, – nurodė opozicijos narys.
Naujoves kritiškai vertina verslo bendruomenė: tai padidins paslaugų kainas
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinė direktorė Olga Grigienė skeptiškai vertina miesto sprendimą įvesti dviejų eurų rinkliavą už įvažiavimą į senamiestį.
Jos teigimu, džiugu, jog miestas siekia taikyti žalinimo praktikas, tačiau, atkreipia dėmesį direktorė, vietiniams verslams kils papildomų problemų.
„Pozityviai vertiname tai, kad miestas atsižvelgia į žalinimo patirtis ir ima pavyzdį iš kitų išsivysčiusių miestų. Iš tiesų, kartais senamiestis be pagrindo būna perpildytas, todėl reikėtų riboti tranzitą. Tačiau vietiniams verslams, įsikūrusiems senamiestyje, iškyla papildomos problemos, nes miesto valdžia neplanuoja jokių išlygų. Norėtųsi, kad būtų atsižvelgta į įmones, kurios veikia senamiestyje, ir į juos aptarnaujančius verslus, kuriems taip pat reikia privažiuoti senamiesčio zonoje“, – aiškino O. Grigienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į smulkiųjų verslų situaciją, pabrėždama, kad papildomi kaštai gali padidinti prekių kainas.
„Iš esmės ten vyrauja smulkūs verslai, kurie skaičiuoja kiekvieną eurą. Papildomi kaštai gali padidinti prekių kainas. Be to, verslai nerimauja dėl srauto – net ir pravažiuojantis tranzitu sustoja, kažką nusiperka ar greitai išgeria puodelį kavos“, – teigia ji.
Kauno verslo bendruomenės vadovė išreiškė viltį dėl galimų lengvatų peržiūros, kurios galėtų palengvinti smulkaus verslo naštą.
„Tikimės, kad bus peržiūrimi lengvatiniai sprendimai aptarnaujančiam ir veikiančiam verslui, nors kol kas nieko negirdėjome. Smulkieji verslai negali sau leisti nusipirkti metinių leidimų ar įsigyti elektromobilių, kuriems taikomos lengvatos“, – nurodo ji.
Pavežėjai pasiruošę diskusijai: sieks išvengti augančių paslaugų kainų
Pavėžėjimo paslaugas teikianti bendrovė „Bolt“ teigia, kad kai kurios paslaugos, tokios kaip pavėžėjimas ar automobilių dalijimasis, jau dabar prisideda prie ilgalaikių miestų tikslų, o ypač prie automobilių skaičiaus mažinimo.
„Mažesnis privačiu transporto priemonių skaičius miestuose reiškia mažiau eismo spūsčių, mažesnį stovėjimo vietų poreikį“, – teigia „Bolt“ atstovė viešiesiems ryšiams Margarita Sargautytė.
Bendrovė Eltai atsiųstame pranešime nurodė, kad yra pasiryžę tęsti diskusiją su Kauno miesto savivaldybe, siekiant užtikrinti naudą tiek miestui, tiek gyventojams.
„Buvome ir vis dar esame pasiruošę su Kauno miesto savivaldybe ieškoti bendrų sprendimų. Manome, kad mokesčio lengvata tam tikriems paslaugų teikėjams padėtų Kaunui judėti darnesnio judumo kryptimi, o taip pat būtų naudingas ir vietos verslams“, – tvirtina M. Sargautytė.
Anot „Bolt“, nenumačius išimčių, tai gali turėti neigiamą poveikį paslaugų kainoms.
„Jeigu vis dėlto išimčių Kauno savivaldybė nenumatytų, tai atsilieptų tiek maisto pristatymo, tiek kelionių su pavežėjais, tiek trumpalaikės automobilių nuomos kainoms Kaune ar bent jau miesto centre. Nenumačius lengvatos daliai Kauno gyventojų rinktis alternatyvius judumo sprendimus gali būti nebe taip patrauklu“, – priduria „Bolt“ atstovė.
ELTA primena, kad nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos už įvažiavimą į Kauno miesto Sumažintos taršos teritoriją numatytas vienkartinis dviejų eurų mokestis.
Iš viso vairuotojus pasitiks 10 transporto priemonių atpažinimo vietų, kurios įrengtos ties A. Jakšto, M. Valančiaus, Kumelių, M. Daukšos, J. Jablonskio, Kurpių, Palangos, L. Zamenhofo gatvėmis, taip pat Karaliaus Mindaugo prospekto prieigose ties Aleksoto gatve.
