„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Ž.Mauricas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įžvalgomis, kokie aspektai yra svarbūs turint elektromobilį ir kaip jie priklauso nuo to, ar vairuotojas turi nuosavą įkrovimo stotelę. Pasak jo, tokios neturint laukia iššūkiai.
„Turint nuosavą stotelę įkrovimo procesas yra itin patogus. Be to, yra sutaupoma laiko ir kuro, nes nereikia važiuoti į degalines – grįžus namo tiesiog pakanka įjungti kroviklį.
Neturint nuosavos stotelės įkrovimo procesas gali tapti nemenku iššūkiu, nes kiekvieną kartą reikia ieškoti viešos įkrovimo stotelės, o tai ne visada pavyksta. Pavyzdžiui, jos būna užimtos, neveikiančios, toli nuo namų.
Be to, minėtiems nenumatytiems atvejams reikia pasilikti baterijos rezervą (>10–20%), o tai neleidžia pilnai išnaudoti automobilio baterijos talpos potencialo, o tai gali tapti rimtu iššūkiu, jei elektromobilio baterijos talpa nėra didelė“, – rašo ekonomistas.
Anot jo, neturint nuosavos įkrovos vietos gali tekti brangiai mokėti už elektros energiją, ypač, jeigu norima transporto priemonę įkrauti greitai.
„Viešųjų įkrovimo stotelių elektros kaina yra ženkliai didesnė nei nuosavų. Be to, kuo greitesnis viešųjų stotelių įkrovimo greitis, tuo didesnė kaina, tad kraunant elektromobilį greitojo įkrovimo stotelėse galutinė kuro kaina neretai tampa net didesnė nei benzininio/dyzelinio automobilio, tad elektromobilio eksploatavimo kaštai išauga.
Pavyzdžiui, greitose įkrovimo stotelėse kaina siekia apie 0,61 €/kWh, (degalų kainos atitikmuo: 1.60 eurai už litrą), lėtose apie 0,40 €/kWh, (degalų kainos atitikmuo: 1,10 eurai už litrą), o kraunantis namuose elektros kaina siekia apie 0,24 €/kWh (degalų kainos atitikmuo: 0,62 eurai už litrą).
Turint kintamos kainos elektros tiekimo planą, tai yra, susietą su „Nord Pool“ biržos kainomis ir kraunant automobilį esant pigiai elektrai (savaitgaliais ir naktimis) – kaina gali siekti vos apie 0,15 €/kWh (degalų kainos atitikmuo – vos 0,37 eurai už litrą)“, – teigia Ž.Mauricas.
Ekonomistas priduria, jog degalų kainos atitikmuo paskaičiuotas darant prielaidą, kad vidutinės degalų sąnaudos yra 6,55 litrai/100 km, o elektros – 17,3 kWh/100km.
Be to, galima rasti ir gerokai pigesnių elektros energijos kainų alternatyvų, pavyzdžiui, „Vilniaus apšvietimas“ siūlo vos 0,25–0,29 €/kWh kainas, tačiau ant apšvietimo stulpų veikiančios stotelės veikia tik tamsiu paros metu.
Jis daro išvadą, jog turint nuosavą įkrovimo stotelę ir kintamos kainos planą, galima nuvykti iš Vilniaus į Klaipėdą sumokant vos 8 eurus, jei gyventojas turi nuosavą saulės elektrinę, kelionės kaina gali būti dar mažesnė.
Ž.Mauricas teigia, jog norint pasiekti elektromobilių plėtros proveržį, visų pirma reikia sudaryti kuo palankesnes sąlygas nuosavų įkrovimo stotelių įrengimui bei nepamiršti viešųjų įkrovimo vietų plėtros, tačiau ir čia gali kilti iššūkių.
„Lietuvai tai, deja, nebus lengva užduotis, nes dėl sovietinio paveldo net 50 proc. Lietuvos gyventojų (ES vidurkis siekia 27 proc, o pagal šį rodiklį ES mus lenkia tik Estija) gyvena dideliuose (turinčiuose daugiau nei 10 butų, – red.) daugiabučiuose, kuriuose dažnu atveju net nėra sutvarkyta automobilių parkavimo sistema, nekalbant apie elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą.
Be to, ir naujai pastatytuose/statomuose daugiabučiuose trūksta stovėjimo vietų. Ne kartą sakiau, kad prisivirsime košės su stovėjimo vietų mažinimu. O elektromobilių įkrovimo stotelių yra vos viena kita.
Vilties teikia vis talpesnės baterijos, sumažinančios krovimų skaičių, auganti konkurencija tarp viešojo įkrovimo stotelių, augantis įkrovimo stotelių skaičius įmonėse, nes darbovietėje esanti įkrovimo stotelė gali tapti alternatyva namų stotelei bei technologiniai sprendimai.
Tačiau siekiant didesnio elektromobilių proveržio Lietuvai dar kurį laiką teks pasikliauti individualių namų savininkais, kuriems yra itin paprasta įsirengti nuosavą įkrovimo stotelę bei tais laimingaisiais, kuriems pavyko pasistatyti nuosavą stotelę požeminėje stovėjimo aikštelėje, pats pasistačiau stotelę dar 2019 metais. Taip pat elektromobilių entuziastais, kurie yra pasiryžę patirti anksčiau minėtus nepatogumus vardan mažiau taršių elektromobilių“, – įžvalgomis dalijasi Ž.Mauricas.
Jis priduria, jog elektromobiliai nėra visiškai netaršūs, nes elektromobilių bei jų baterijų gamyba įprastai yra taršesnė nei benzininių ir dyzelinių automobilių gamyba, tačiau elektra yra mažiau taršus kuras nei benzinas ar dyzelinas, todėl per visą savo gyvavimo ciklą elektromobiliai yra kelis kartus mažiau taršesni ir sumažina lokalią oro taršą miestuose.
