Tyrimo duomenimis, dėl to, kad elektromobiliai – tvaresnė transporto priemonė, jį pirktų tik 17 proc. apklaustųjų Lietuvoje. Šis aspektas aktualesnis moterims nei vyrams (12 proc. vyrų ir 20 proc. moterų) bei 18–25 m. amžiaus grupės gyventojams.
31 proc. respondentų perkant elektromobilį svarbi valstybės parama, o atitinkamai 21 proc. atsižvelgia į už degalus pigesnę įkrovimo kainą.
Praėjusiais metais atliktoje apklausoje tvarumo aspektą kaip svarbiausią elektromobilių privalumą nurodė net 52 proc. lietuvių respondentų, už degalus pigesnį įkrovimą kaip lemiantį veiksnį buvo nurodę 20 proc., o valstybės teikiamą paramą – tik 14 proc. apklaustųjų. Kad perkant automobilį lizingu taikomos mažesnės palūkanos, šiemet svarbu kas dešimtam, pernai – 4 proc. lietuvių respondentų.
„Citadele Leasing“ Lietuvos filalo vadovo Vaidoto Gursko teigimu, apklausos rezultatai rodo panašias tendencijas kaip ir kitose ES valstybėse, kur gyventojų susižavėjimas elektromobiliais pradėjo kristi.
„Nors elektromobilių dalis tarp visų naujai įregistruotų automobilių Lietuvoje išaugo nuo 0,4 proc. 2020 m. pradžioje iki beveik 8 proc. 2024 m., panašu, kad elektromobilių bumo pikas trumpuoju laikotarpiu jau pasiektas. Tam įtaką padarė ir aukštos palūkanos, apsunkinusios pragyvenimo lygį, todėl matome, jog prioritetas teikiamas ne tvarumo, o kitiems, su taupymu susijusiems aspektams“, – teigia V. Gurskas.
Respondentai nurodo, kad automobilio nesirinktų dėl per aukštos kainos (53 proc.), per trumpos važiavimo trukmės su viena įkrova (54 proc.), nepatogaus įkrovimo tinklo (43 proc.).
Palyginti su 2023 m., Lietuvoje apklausos rezultatai apie elektromobilių trūkumus išliko panašūs. Ryškiausi pokyčiai – nuo 61 proc. iki 43 proc. sumažėjusi nepatenkintų įkrovimo tinklu respondentų dalis ir nuo 52 proc. iki 35 proc. sumažėjusi per ilgą įkrovimo trukmę įvardijusių respondentų dalis.
2023 m. per mažą valstybės paskatą įsigyti automobiliui nurodė 32 proc. apklaustųjų Lietuvoje, o šiemet – 26 proc.
