3 dalykai, kurių naudojimo įpročius pakeitė nuomos paslaugos

2024 m. birželio 7 d. 10:57
Gyvenamasis būstas, automobiliai ir kompiuterinė technika. Tai trys sritys, kurių vartotojų elgesys per tris pastaruosius dešimtmečius itin stipriai keitėsi tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europoje. Specialistai pateikia įvairias pokyčių priežastis, tačiau visos jos turi vieną aiškų vardiklį – gyventojai vis mieliau renkasi lanksčius sprendimus, leidžiančius norimą laiką tinkamomis finansinėmis sąlygomis naudoti kokybiškus daiktus.
Daugiau nuotraukų (7)
Kone ryškiausiu šios tendencijos pavyzdžiu galima vadinti naujų automobilių sektorių. Jame vartotojų galimybės gerokai prasiplėtė dėl sparčiai išaugusio paslaugų spektro. Dabar reikalingą transporto priemonę galima net užsiprenumeruoti lyg mėgstamą filmų ir serialų kanalą.
Automobilių apžvalgininkas Justas Lengvinas sako pastebintis, kad ir Lietuvoje pamažu didmiesčių gyventojai pradeda skaičiuoti, kas kelia mažiau rūpesčių – nuosavybė ar nuoma.
„Pavyzdžiui, nuomojamame bute sugedusi kanalizacija yra savininko, o ne nuomininko rūpestis ir išlaidos. Tą patį galima pasakyti ir apie automobilį – jį nuomojantis posakį apie tai, kad džiaugiesi du kartus – nusipirkęs ir pardavęs automobilį, galima keisti posakiu, kad džiaugiesi jį išsinuomojęs. Nes kai nebenorėsi – imsi ir atiduosi. Taip pat nuoma leidžia pamiršti rūpesčius dėl automobilio gedimų, priežiūros, padangų... O tai, kaip žinome, daugeliui joks džiaugsmas“, – svarsto pašnekovas.
Du trečdaliai ūkių valdo savo NT
Eurostato duomenimis, apie 69 proc. Europos Sąjungos namų ūkių gyvena nuosavame nekilnojamo turto objekte. Lietuvoje šis rodiklis – gerokai aukštesnis už vidurkį ir siekia 88,6 proc. Tačiau turtingesnėse Senojo žemyno šalyse savo NT neretai turi net mažiau nei pusė šeimų. Pavyzdžiui, Šveicarijoje šis rodiklis siekia tik 42,2 proc., Vokietijoje – 49,1 proc., Austrijoje – 54,2 proc.
Kadangi įprasta manyti, kad nuoma ilguoju laikotarpiu brangesnė, JAV portalas „Today‘s Homeowner“ atliko tyrimą ir paskaičiavo, kiek vidutiniškai amerikiečiui kainuotų 30 metų nuomotis, ir kiek – tiek pat laiko turėti nuosavą būstą. Paaiškėjo, kad, vertinant tokį laikotarpį dabartinėmis kainomis, nuoma (1,26 mln. JAV dolerių) būtų pigesnė nei nuosavybė (1,30 mln. JAV dolerių) 46 iš 97 didžiųjų miestų.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad 69 proc. nuomininkų patys teigia, jog šiuo metu jiems tai labiau apsimoka. Vis dėlto siūloma vienareikšmiškai nevertinti skaičių, nes viskas priklauso nuo daugybės papildomų sąlygų.
Pavyzdžiui, nuoma gali būti pigesnė tais atvejais, kai žmogus turi mokėti ne tik už nuosavo NT įsigijimą, bet ir kitus papildomus mokesčius: už statinio priežiūrą, namų bendrijų įmokas ir pan. Taip pat nuosavo turto savininkas iš savo kišenės turi reguliariai investuoti į būtiną remontą ar tiesiog į buto ar pastato atnaujinimą.
Ne paslaptis, kad daugelyje Europos valstybių poslinkį nuomos link sukėlė nuosekliai brangęs NT. Kita vertus, ekspertai atkreipia dėmesį, kad įsipareigojimas kas mėnesį susimokėti įmoką už NT įsigijimą yra vienas veiksmingiausių būdų taupyti.
Įrangos nuomą kaitina technologijų evoliucija
Keičiasi ir kompiuterinės įrangos vartotojų įpročiai, tik juos koreguoja ne vien kylančios technikos kainos, bet ir spartus technologijų progresas. Paskutinis inovacijų žodis prieš metus ar dvejus toli gražu neprilygs šiandienos lyderių galimybėms.
Kita kompiuterinės įrangos nuomos priežastis – ypač svarbi ją naudojantiems darbui. Įrangai sugedus, naudotojas žino, kad ji bus sutaisyta arba pakeista nauja, o tuo metu bus galimybė remontuojamą techniką pakeisti kita. Be to, kompiuterinė įranga gali būti nuomojama laikinai – pavyzdžiui, konkrečiam projektui įvykdyti ar terminuotam darbui atlikti.
Taip pat dalis įmonių nenori kvaršinti sau galvos dėl IT ūkio priežiūros, ypač jei bendrovėje nėra tam skirto darbuotojo. Nedidelės firmos renkasi neatitraukti darbuotojų nuo jų tiesioginių pareigų – šalutines užduotis už racionalų mokestį patiki išorės profesionalams.
Siūlo abonementinę nuomą
O svarstantiems, ar naują automobilį įsigyti, ar nuomotis, galioja visos paminėtos priežastys ir ne tik jos: nuo technologinės pažangos iki patogumo. Dėl to greta lizingo ar veiklos nuomos ėmė sparčiai populiarėti platesnis nuomos paslaugų spektras: nuo momentinių automobilių dalijimosi sprendimų iki ilgalaikės nuomos ar net abonemento.
Kodėl tokios paslaugos greitai išpopuliarėjo? Į šį klausimą geriausiai padės atsakyti konkretūs Lietuvos pavyzdžiai. Štai bendrovė „WeFleet“, pasirinkus naujo automobilio abonementinę nuomą, siūlo perimti visus su jo priežiūra susijusius rūpesčius, užtikrinti reguliarią techninę apžiūrą, sezoninių padangų keitimą, teikti pagalbą kelyje visą parą ir sutvarkyti administracinius formalumus.
Tai reiškia, kad pasirinkęs vieną iš kelių dešimčių siūlomų naujų modelių vartotojas gali juo naudotis mokėdamas nustatytą kasmėnesinį mokestį. Papildomomis išlaidomis, išskyrus degalus, rūpintis nereikia. Ši savybė itin svarbi įmonėms, kurioms tikslus būsimų sąnaudų prognozavimas turi papildomą vertę. Be to, nuomojantis automobilius nereikia įšaldyti lėšų: mokamas pastovus mokestis apskaitoje virsta paprastomis sąnaudomis, o laisvas lėšas galima naudoti reikalingesnėms įmonės reikmėms.
„Aš manau, kad tiems, kam automobilis yra paprasčiausias įrankis, nuoma tikrai gali būti puiki išeitis. Galų gale tai leidžia visada važinėti naujausiais modeliais ir tikrai prisideda prie kasdienio gyvenimo kokybės“, – pastebi J.Lengvinas.
Abonementinė nuoma nemenkos dalies vartotojų akyse turi ir daugiau privalumų: ji suteikia didesnę laisvę ir lankstumą. Pavyzdžiui, minėta bendrovė „WeFleet“ nereikalauja pradinio įnašo, taip pat pagal atskirą susitarimą atsiradus poreikiui, automobilį galima pakeisti kitu.
J.Lengvinas apibendrina, kad kone visos nuomos rūšys leidžia naudotis naujausias technologijas turinčiomis transporto priemonėmis, nes jos atnaujinamos dažniau, nei tai būtų daroma jas įsigyjant kaip nuosavybę.
„Ar būtina kiekvienais metais pirkti naują telefoną ar kompiuterį – nežinia. Man atrodo, optimalu juos keisti kas trejus metus. Automobiliai taip pat kasmet netobulėja, tačiau kasmet juos keičiant galima rinktis gamintojų, kurie tuo metu pristato naujausius techninius patobulinimus, modelius, tad įmonės visuomet gali savo darbuotojams pasiūlyti moderniausias darbo priemones“, – pastebi automobilių specialistas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.