„Neste Lietuva“ logistikoje degalus iš naftos keičia dyzelinu, gaminamu iš atsinaujinančių žaliavų

Dyzelinas „Neste MY Renewable Diesel“ gaminamas iš atsinaujinančių, perdirbtų žaliavų, tarp kurių tokios atliekos ir liekanos kaip gyvuliniai arba žuvų riebalai iš perdirbimo atliekų, naudotas kepimo aliejus, ir kt. Šie degalai, palyginti su iš naftos pagamintu dyzelinu be biodalies, per visą degalų gamybos ir suvartojimo ciklą į aplinką išskiria iki 90 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD)*.

„Neste Lietuva“ generalinės direktorės Julijos Matisonės teigimu, skaičiuojama, kad degalus iš naftos pakeitus dyzelinu „Neste MY Renewable Diesel“, ŠESD emisijų kiekis, išmetamas per visą degalų gyvavimo ciklą, per metus sumažės apytiksliai 4,2 tūkst. tonų per metus. Tai prilygsta emisijoms, kurias per visą degalų naudojimo ciklą sugeneruoja daugiau kaip 15 tūkst. krovinių kelionių keliais iš Talino į Rygą.**

„ŠESD emisijų mažinimas logistikoje yra neatsiejamas nuo tvarios vertės grandinės kūrimo. „Neste MY Renewable Diesel“ yra sprendimas, lengvai pritaikomas dabartiniam Lietuvos automobilių parku be papildomų investicijų, kadangi degalai gali būti naudojami tiek gryni, tiek maišomi su dyzelinu iš naftos, tinkami lengviesiems automobiliams ir sunkvežimiams. Didžiuojamės, kad šis inovatyvus dyzelinas, sukurtas „Neste“ mokslininkų dar 2000-ųjų pradžioje, yra perspektyvus sprendimas mūsų klientams bei partneriams ir šiais laikais „, – teigia J.Matisonė.

„Neste MY Renewable Diesel“ pasaulio rinkai pristatyti 2009 m., tuo tarpu Lietuvoje jie parduodami nuo 2019 m. Šie degalai iš atsinaujinančių žaliavų prieinami Suomijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, JAV, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

„Neste“ degalinėms Lietuvoje ir Latvijoje degalus tiekiančios įmonės Baltic Ground Services (BGS) vadovas Vytautas Čekanavičius teigia, kad ESG (angl. Environment, Social, Governance) standartai yra integruojami į visas įmonės veiklos sritis – orlaivių aptarnavimą, kuro tiekimą ir logistiką.

„Aplinkai draugiškų sprendimų diegimas yra svarbi mūsų veiklos dalis, tačiau puikiai suprantame, kad tai – kompleksinis, daug suinteresuotų šalių įtraukiantis procesas. Bendradarbiavimas su „Neste“ yra puikus bendrų vertybių ir krypties pavyzdys, leisiantis ženkliai sumažinti taršos rodiklius ir prisidėti prie žalesnės ateities kūrimo“, – sako V. Čekanavičius.

Siekdama mažinti poveikį aplinkai, BGS reguliariai atlieka logistikos operacijų kokybės kontrolę, pasitelkdama gerai išvystytą vaizdo kamerų tinklą. Ši pažangi technologija leidžia įmonei operatyviai ir efektyviai valdyti stotis, fiziškai nekeliaujant į reikiamą vietą, taip sumažinant kelionių metu išleidžiamų ŠESD kiekį. Be to, bendrovė yra įdiegusi specializuotus kompiuterius, kurie padeda sumažinti spausdinamų dokumentų skaičių, perkeliant juos į saugią virtualią erdvę. Šie veiksmai ne tik mažina popieriaus sąnaudas ir atliekų kiekį, bet ir didina duomenų prieinamumą bei saugumą. Tokiu būdu BGS ne tik optimizuoja savo veiklą, bet ir aktyviai prisideda prie aplinkos apsaugos bei tvarumo tikslų įgyvendinimo.

Pasak „Neste Lietuva“ vadovės, pastaraisiais metais gyventojų ir verslo įmonių tarpe pastebimas didėjantis susidomėjimas tvaresniais sprendimais transporto rinkoje, kuris lėmė išaugusią paklausą dyzelinui „Neste MY Renewable Diesel“.

Vien per šiuos metus „Neste“ degalinių, kuriose parduodamas iš atsinaujinančių žaliavų gaminamas dyzelinas, skaičius didėjo nuo 8 iki 53. Be to, nuo sausio, įvykus kainodaros pokyčiams, „Neste MY Renewable Diesel“ kaina supanašėjo su dyzelino iš naftos kaina.

„Sparti „Neste“ degalinių tinklo plėtra ir konkurencinga dyzelino iš atsinaujinančių žaliavų kaina lėmė, kad „Neste MY Renewable Diesel“ paklausa, palyginti su praėjusiais metais, augo 13 kartų. Plėtrą, reaguojant į paklausą iš klientų pusės, ketiname tęsti ir toliau. Pastebime, kad vis daugiau gyventojų domisi aplinkai draugiškesniu vartojimu, tad mūsų tikslas yra atliepti augantį poreikį tvaresniems produktams transporto sektoriuje bei kartu prisidėti mažinant šalies priklausomybę nuo iškastinio kuro“, – pažymi J.Matisonė.