Tai kainuoja pigiau
Susisiekimo ministerijos teigimu, Lietuvoje jaučiamam didėjančiam susidomėjimui aplinkai draugiškesniais transporto sprendimais įtakos turi ne tik tarptautiniu mastu vykdoma žalinimo politika, kuria pabrėžiama transporto sektoriaus daroma neigiama įtaka aplinkai ir žmonių sveikatai, bet ir rinkoje vis plačiau pristatomi, o taip pat – ir vis plačiau eksploatuojami – žaliojo transporto sprendimai bei jų naudojimo skatinimo priemonės.
Itin svarbu, jog auga ir visuomenės informuotumas bei atsakomybė dėl poreikio prisidėti prie taršos mažinimo keičiant asmeninius kelionių, ypač – kasdieninių – įpročius.
Vienu iš pavyzdžių, gyventojams padedančių prisidėti prie neigiamo poveikio aplinkai mažinimo, įvardijamas elektra varomas transportas. Tiesa, nors elektromobilių įsigijimo kaina yra didesnė nei vidaus degimo varikliais varomų automobilių, Susisiekimo ministerija pastebi, jog lygiagrečiai turėtų būti vertinami ir automobilio išlaikymo ir eksploatavimo kaštai.
„Pavyzdžiui, elektromobilio eksploatavimas yra ženkliai pigesnis, nes jis iš esmės turi ženkliai mažiau judančių detalių, o gyventojui 100 kilometrų nuvažiuoti elektra, remiantis Lietuvos energetikos agentūros (ENA) duomenimis, kainuoja pigiau nei tą padaryti benzinu ar dyzelinu“, – palygina Susisiekimo ministerijos atstovai.
Tokiu sprendimu susidomėję gyventojai taip pat gali pasinaudoti ir parama. Štai naujam elektromobiliui įsigyti skiriama 5 tūkst. eurų dydžio finansinė priemonė, o naudotam – 2,5 tūkst. eurų. Pastebima, kad teikiant paramą, spartėja ir viešosios įkrovimo infrastruktūros plėtra – ši vystoma ne tik prie valstybinės reikšmės kelių, bet ir miestuose.
„Elektromobilių skaičius Lietuvoje kasmet paauga vis sparčiau, nes rinkoje plečiasi tiek naujų, tiek naudotų modelių pasirinkimas, jų eksploatacija yra pigesnė, vykdomos ir finansinės skatinimo priemonės ar taikomos kitos lengvatos – pavyzdžiui, nemokamas parkavimas, daugelio prekybos centrų siūloma galimybė savo klientams įkrauti elektromobilį, miestuose pritaikomi ribojimai taršiems automobiliams“, – situaciją apžvelgė Susisiekimo ministerija.
Pripažįstama, kad elektromobiliai pagal savo technologijas ir plėtros pažangą šiuo metu matoma kaip itin reikšminga alternatyva lengvųjų automobilių segmente keičiant taršius, iškastiniu kuru varomus automobilius. Tačiau rinkoje yra nemažai alternatyvių sprendimų ir tik iškastiniu kuru varomoms transporto priemonėms – pastarieji varijuoja vieno ar kelių degalų kombinacijomis, techninėmis charakteristikomis, taip pat ir kaina.
Priemonės ne tik gyventojams, bet ir verslui
Tuo metu „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovė Laura Doraitė-Gudavičienė atkreipia dėmesį, jog nuo 2020 metų sausio elektromobilių skaičius Lietuvoje išaugo 8,5 karto. Šiomis transporto priemonėmis dažniau domisi didesnę perkamąją galią turintys žmonės, kuriems rūpi taršos ir klimato pokyčių temos.
„Dažnas atvejis, kai elektromobilį gyventojai renkasi kaip antrą šeimos automobilį, daugiausia kelionėms mieste, kuomet elektros sąnaudos yra mažos, o eksploatacija pigi, ypač turint galimybę įsikrauti namuose ar darbovietėje.
Nors pradinės investicijos įsigyjant elektromobilį vis dar yra didesnės nei perkant automobilį su vidaus degimo varikliu, naujų automobilių segmente atotrūkis po truputi mažėja. Europai atnaujinant savo autoparką plečiasi ir antrinė rinka, todėl atsiranda vis daugiau galimybių įsigyti naudotą elektromobilį žemesnių kainų segmente“, – dėmesį atkreipia L.Doraitė-Gudavičienė.
Skirtingą perkamąją galią turintys gyventojai taikosi ir į skirtingą automobilių segmentą. Dažniausiai tokiam pirkiniui elektromobilių fanai numato skirti 40–50 tūkst. eurų biudžetą – už tokią kainą, anot specialistės, galima žvalgytis į naujus arba beveik naujus elektromobilius. Kita dalis vairuotojų gali įsigyti tik naudotą automobilį, o tokių, remiantis kas mėnesį skelbiamais Regitros duomenis, yra maždaug 2 kartais daugiau nei įsigyjančių naujas transporto priemones.
O ir finansinių paskatų jų įsigijimui, L.Doraitės-Gudavičienės manymu, šiandien yra pakankamai. Gyventojai gali pasinaudoti ne tik aukščiau įvardytomis priemonėmis, bet ir kitomis – pavyzdžiui, turėtą seną taršų automobilį galima atiduoti utilizavimui ir papildomai susigrąžinti 1 tūkst. eurų. Pastebima, kad priemonės yra orientuotos tiek gyventojams, tiek verslo segmentui – kaip ir privatūs, taip ir juridiniai asmenys gali pasinaudoti ENA paskelbtu kvietimu įkrovimo stotelių įsigijimui ir įrengimui, verslui taikoma ir pridėtinės vertės mokesčio lengvata įsigyjant elektromobilį, kurio vertė nesiekia 50 tūkst. eurų.
Tačiau elektra varomas transportas – ne vienintelė alternatyva. Bendraujant su Lietuvos logistikos įmonių atstovais, valdančiais sunkiasvorio transporto autoparką, kaip pastebi L.Doraitė-Gudavičienė, aiškėja, jog tokių įmonių pagrindinis dėmesys krypsta į biodegalus. Lyginant su benzinu ar dyzeliu, tai esą yra mažiau tarši alternatyva, užtikrinanti ir didelį nuvažiuojamą atstumą, kas ypač aktualu krovininiam transportui. Tiesa, norint pasiekti didesnį proveržį šioje srityje, svarbūs keli aspektai.
„Šiaurės Europos šalyse matome vis daugiau elektrinių vilkikų ir jiems kuriamos infrastruktūros pavyzdžių, tačiau Lietuvoje kol kas turime tik keletą tokių transporto priemonių, o specialiai joms pritaikyta įkrovimo infrastruktūra dar tik kuriama.
Vandenilis, nors ir galėtų būti puiki alternatyva elektrai, ypač tolimojo susisiekimo ir sunkiajam kelių transportui, kol kas yra naudojamas labai ribotai – tiek dėl pačių transporto priemonių, tiek ir dėl jiems skirtos infrastruktūros menko išvystymo. Lietuvoje dar tik planuojamos vandenilio degalinės, o artimiausia veikia Latvijoje. Europoje taip pat kol kas didelio proveržio čia nematyti, nors Europos Sąjungos (ES) teisės aktai įpareigoja iki 2027-ųjų pastatyti šimtus naujų tokio tipo degalų papildymo vietų“, – teigia ekspertė.
Šis sprendimas sulaukia vis didesnio susidomėjimo
Lietuvos rinkai degalus iš atsinaujinančių žaliavų jau nuo 2019 metų teikia ir „Neste Lietuva“. Prieš penkerius metus šalies rinkai pristatytą dyzeliną „Neste MY Renewable Diesel“ galima įsigyti 53 degalinėse ir daugiau nei 15 Lietuvos miestų.
Bendrovės vadovė Julija Matisonė sako, jog šie degalai yra gaminami iš 100 proc. tvarių žaliavų, tarp kurių – tokios atliekos ir liekanos, kaip gyvuliniai riebalai, naudotas kepimo aliejus, žuvų riebalai iš perdirbimo atliekų ir kt. Lyginant su tradiciniu iš naftos pagamintu dyzelinu be biopriedų, šie degalai per visą degalų gamybos ir suvartojimo ciklą į aplinką išskiria iki 90 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD).
Svarbu paminėti, kad tai – 2022 m. pasauliniu mastu patiekto „Neste MY Renewable Diesel“ ŠESD sumažinimas, lyginant su tik iš naftos pagamintu dyzelinu. Šių dujų sumažinimo procentinė dalis skiriasi, atsižvelgiant į konkretaus regiono teisės aktus, kuriuose numatyta skaičiavimo metodika (pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 (RED II) Europoje ir Kalifornijos mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių degalų standartas (LCFS) JAV), ir į gaminiui gaminti naudojamų žaliavų derinį kiekvienoje rinkoje.
Skaičiuojama, kad praėjusiais metais „Neste“ klientai, naudodami įvairius bendrovės siūlomus tvarius sprendimus, sumažino šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 11 mln. tonų.
„Pastaraisiais metais „Neste Lietuva“ klientų susidomėjimas tvaresniais sprendimais išties auga. Reaguodami į klientų poreikius, šių metų pradžioje išplėtėme degalinių, kuriose parduodamas dyzelinas „Neste MY Renewable Diesel“, skaičių nuo 8 iki 48.
Šio produkto paklausa, lyginant su praėjusiais metais, išaugo daugiau nei 13 kartų. Didesnį šio dyzelino prieinamumą „Neste“ degalinių tinklo klientams, mūsų vertinimu, skatins ir nuo sausio reikšmingai sumažinta „Neste MY Renewable Diesel“ kaina, kuri šiai dienai yra nežymiai didesnė už degalų iš iškastinio kuro kainą“, – sako J.Matisonė.
Nors alternatyvių degalų rinka Lietuvoje augo ne taip sparčiai, kaip elektromobilių, susidomėjimas jais didėjo ir už didžiųjų miestų ribų. Skaičiuojama, jog šiuo metu didesnė alternatyvių degalų paklausa yra didžiuosiuose šalies miestuose, kur labiau išvystyta šio dyzelino infrastruktūra, tačiau poreikis pastebimas ir kituose regionuose, todėl „Neste Lietuva“ pasirengusi reaguoti į augančią paklausą ir užtikrinti tolesnę šių degalų plėtrą.
„Didėjantį susidomėjimą aplinkai draugiškesniais sprendimais, tikėtina, lemia kompleksinės priežastys – spartėjanti klimato kaita, kovai su ja griežtėjanti reguliacija, augantis žmonių sąmoningumas tvarumo klausimais ir siekis mažinti į aplinką išskiriamų ŠESD kiekį. Be to, iš vartotojų pusės didėja spaudimas verslo įmonėms dėl tvaresnių logistikos procesų.
Mūsų nuomone, norint pasiekti apčiuopiamą rezultatą kovoje su klimato kaita, visi sprendimai susiję su transporto sektoriaus taršos mažinimu, yra reikalingi ir svarbūs. Kaip žinia, šis sektorius išmeta beveik ketvirtadalį visų ES išmetamų ŠESD, tad tokio masto problema gali būti efektyviai išsprendžiama tik kombinuojant visas tvaresnes priemones, esančias rinkoje: alternatyvius degalus, elektra varomus automobilius, vandenilį, biometaną ir kt.“, – įžvalgomis dalijasi J.Matisonė.
„Neste Lietuva“ tikisi, kad bendrovės siūlomus degalus iš atsinaujinančių žaliavų gyventojai atras kaip alternatyvą, kuri padeda prisidėti prie klimato kaitos iššūkių sprendimo be papildomų investicijų į naują transporto priemonę. Šiuos degalus galima naudoti visose dyzelinu varomose transporto priemonėse tiek grynus, tiek maišant su tradicinio dyzelino rūšimis įvairiu santykiu.
„Ilgą laiką tvarūs produktai buvo laikomi prabangos prekėmis, tačiau laikui bėgant rinka keičiasi, didėja pasiūla, griežtėja reguliacija ir šiandien, siekiant prisidėti prie poveikio aplinkai mažinimo, tai gali padaryti beveik kiekvienas gyventojas. Manome, kad laikui bėgant į taršos mažinimą orientuoti sprendimai transporto rinkoje taps prieinami vis didesniam gyventojų skaičiui“, – prognozuoja „Neste Lietuva“ vadovė.
