„Patekau į situaciją, kad pagal automobilio privalomojo draudimo sutartį draudimo įmoką turėjau sumokėti iki 2024 m. gegužės 10 d., tačiau to nespėjau padaryti ir kitą dieną sukėliau eismo įvykį. Šiuo metu gavau draudiko pretenziją, kuria reikalaujama atlyginti už eismo įvykį išmokėtą 3000 eurų draudimo išmoką. Norėčiau sužinoti, ar toks draudimo bendrovės reikalavimas pagrįstas ir privalo būti tenkinamas?“– plačiau klausimą teisininkei pateikė skaitytojas.
Į klausimą atsako advokatų kontoros „ADVOCATERA“ teisininkė Ada Rusteikaitė:
„Skaitytojo atveju yra aktualios Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtos normos.
Įstatymas numato, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo sukeltas eismo įvykis ir padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.
Taigi, tokiu atveju laikytina, kad draudėjas pažeidė įstatyme bei sutartyje nustatytas pareigas, o už tokius veiksmus nustatytina kompensuojamojo pobūdžio sankcija draudikui. Tačiau ši draudiko teisė nėra absoliuti, o santykinė. Tai reiškia, kad ji yra aiškinama ir taikoma kartu su grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas.
Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, pažeidimo priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, nustatant grąžinamos sumos dydį gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės.
Draudimo santykiams būdinga tai, kad viena šalis (draudėjas) siekia gauti draudimo apsaugą už tam tikrą užmokestį (draudimo įmoką), o kita šalis (draudikas) įsipareigoja tokią apsaugą užtikrinti. Kartu draudėjas įsipareigoja sumokėti tam tikrą pinigų sumą už tai, kad, atsitikus draudžiamajam įvykiui, draudikas išmokėtų draudimo išmoką.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nebūtų protinga, teisinga ir sąžininga draudimo sutarties nuostatas aiškinti taip, kad draudikas, kaip verslininkas, teiktų draudimo apsaugą, negavęs draudimo įmokos. Vadinasi, vertinant draudimo sutarties šalių prisiimtus įsipareigojimus viena kitai taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo kurios nors iš šalių atžvilgiu, tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką pradeda veikti draudiko teikiama draudimo apsauga.
Draudėjui nesumokėjus pretenzijoje nurodytos reikalaujamos sumos, draudikas turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą, prašant priteisti iš draudėjo ne tik draudimo išmoką, tačiau ir patirtas bylinėjimosi išlaidas“.
