Paprastiems vairuotojams atsirastų CO2 dedamoji, o ūkininkams – saugumo dedamoji.
„Jau anksčiau Seimas buvo patvirtinęs CO2 dedamosios atsiradimą nuo kitų metų, todėl kas siūloma dabar, tai prie tos dedamosios dar pridėti papildomai 4,8 ct/l benzinui ir 5,2 ct/l dyzelinui. O ūkininkams CO2 dedamosios nėra, bet atsirastų 5 ct/l saugumo dedamoji“, – „Facebook'e“ rašo T.Povilauskas.
Pasak ekonomisto, degalai pabrangtų keletu ar keliolika centų už litrą, o tai sunkiai priimtų visuomenė.
„Ir jeigu pokyčiai būtų priimti Seime, kitąmet galutinė benzino kaina didėtų 8,7 ct/l., dyzelino – 16,3 ct/l, kas yra dideli pokyčiai ir sėkmės valdžiai juos parduodant visuomenei net ir įvertinus tai, kad dalis tų papildomų lėšų eitų gynybos finansavimui“, – tikina T.Povilauskas.
G.Skaistė: kuras vidutiniškai brangtų 6 centais
Kaip anksčiau skelbė ELTA, Vyriausybės siūlomas Gynybos fondo paketas, kuriame numatyti siūlymai didinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sudarytas iš keturių dalių: bankų solidarumo įnašo pratęsimo, pelno mokesčio ir akcizų didinimo bei saugumo įnašo koncepcijos. Apie tai praneša finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Siūloma didinti akcizus alkoholiui ir tabakui, kurie į biudžetą 2025 m. atneštų 15,6 mln. eurų, o 2026 m. – 31,2 mln. eurų. Taip pat siūloma ir gynybos dedamoji kuro akcize, kas į Gynybos fondą nuo 2025 m. suneštų 126,2 mln. eurų.
„Vidutiniškai kuras brangtų 6 centais, bet matant naftos kainų svyravimą ir to pasekmes, toks pokytis būtų nežymus“, – tvirtino G. Skaistė. Tarp siūlymų yra numatyta ir Saugumo įnašo koncepcija – 10 proc. įnašas draudimo sutartims, netaikant jo gyvybės draudimui ir fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui.
Pristatymo metu G.Skaistė paminėjo, kad šiuo priemonių paketu siūloma grįžti prie ankstesnės Vyriausybės iniciatyvos nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų mažinti metinių pajamų ribą dirbantiems su verslo liudijimu. Uždirbantys daugiau nei šią sumą, turėtų registruoti individualią veiklą, bet, anot ministrės, tai paliestų tik mažumą taip dirbančiųjų, skelbia ELTA.
„Šie verslo liudijimo pokyčiai buvo pristatyti kartu su Vyriausybės mokesčių reforma. Papildomai iš šių reguliavimo pokyčių būtų galima tikėtis 30 mln. eurų“, – teigė ji.
Šiame pakete pateiktas išskirtinių režimų draudimo ir sveikatos sektoriui atsisakymas irgi buvo mokesčių reformos dalis, paminėjo ministrė.
„Išskirtinių režimų atsisakymas draudimo ir sveikatos sektoriui. Ir taip pat automobilių atskaitos ribojimas susietas su CO2 išmetimais. Tai yra buvusio mokesčių paketo dalis“, – teigė ji. Paklausus, ar taikant tokias priemones nebandoma įgyvendinti tam tikrų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) plano sąlygų, ministrė atsakė, kad sulaukus palaikymo, šiais pakeitimais bus pasiekti du tikslai.
„Man atrodo, kad Vyriausybės pateiktas mokesčių paketas buvo subalansuotas. Jame siūlomi pakeitimai buvo teisingi. Jeigu jie sulaukia šiame kontekste palaikymo, man atrodo, galima nušauti du zuikius vienu šūviu. Pateikiant ir teisingą sprendimą ir surenkant papildomas pajamas“, – sakė G.Skaistė.
