Pagal dabartinį Kelių transporto kodekso reguliavimą, sudarant naujus tarpmiestinius maršrutus jų trasa negali sutapti su kitų maršrutų trasomis daugiau kaip 50 procentų.
Dėl to, kaip nurodo įstatymo iniciatoriai, Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, nuo 2021 iki 2023 metų beveik per pusę sumažėjo tolimojo keleivių vežimo reisų skaičius ir buvo panaikinta beveik trečdalis tarpmiestinių maršrutų.
Įstatymo pakeitimai, kuriems parlamentas jau pritarė, numato, kad dalis naujų maršrutų galėtų sutapti daugiau nei 50 procentų su jau esamais. Tai, anot projekto iniciatorių, plėstų tolimojo susisiekimo maršrutų tinklą ir leistų keleiviams iš atokesnių vietovių keliauti patogiau.
„Mes turime drastiškai mažėjančių maršrutų ir reisų skaičių (į regionus – ELTA), o visa šalis eina kitu keliu – centralizuojasi (...) Keliai yra bendri ir labai sunku sugalvoti maršrutą, kur geografiškai nesutaps kelias – jeigu nori padaryti maršrutą Raseinių į Kauną, akivaizdu, kad važiuosi autostrada“, – Ekonomikos komitete svarstant kodekso pakeitimus teikiantis Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Tomas Tomilinas.
Anot politiko, dėl dabartinio reguliavimo tarpmiestinių pervežimų rinkoje monopoliją turi du vežėjai, todėl, jo teigimu, mažėja maršrutų skaičius. Pasak T.Tomilino, nuo 2021 metų jų skaičius nukrito nuo 320 iki 230.
Tiesa, Seimo narys pabrėžė, kad monopolija transporto sektoriuje nebūtinai yra neigiamas veiksnys, tačiau teigė abejojantis, ar leidus porai vežėjų aptarnauti didžiąją dalį tarpmiestinių šalies maršrutų šie nepasitrauks iš ekonomiškai nenaudingų aptarnauti vietovių, kur gyvena labiau pažeidžiami žmonės.
„Problema, kad esami dideli ir maži vežėjai traukiasi iš regionų, kur žmonės važiuoti nori, ten kur galbūt nėra pelno (nepelningi maršrutai – ELTA), bet žmonės važiuoti nori“, – sakė T.Tomilinas.
Savo ruožtu tolimaisiais pervežimais užsiimančios įmonės vadovas Arūnas Indrašius teigė, kad priėmus šiuo įstatymo keitimus ir leidus, kad nauji maršrutai su jau esamais sutaptų daugiau nei per pusę kelio, būtų ardomas bendras pervežimų tinklas. Dėl to, pasak A.Indrašiaus, įmonėms tektų rinktis tarp tų maršrutų, kurie neleidžia jiems bankrutuoti.
„Šiai dienai mūsų kompanijoje yra septyni nuostolingi maršrutai, kurie driekiasi per visą Lietuvą. Jeigu bus priimti tokie sprendimai, (...) įmonė turės pasirinkti, kur galima išgyventi. Čia nėra tokių pajamų, kad įmonė galėtų išgyventi iš vieno maršruto, čia stebuklų nėra“, – aiškino jis.
Anot transporto sektoriaus atstovo, valstybė į pervežimų subsidijavimą turėtų žiūrėti ūkiškai ir rinktis finansuoti tik tuos maršrutus, kuriais naudojasi keleiviai.
„Mes iki 2019 metų dirbome ir tą (pervežimų – ELTA) tinklą išlaikėme. Niekas nesubsidijavo maršrutų, po šiai dienai nesubsidijuoja. Bet yra valdininkai, kurie lengva ranka pasako – valstybė turi pinigų (...) Manau, visų pirma reikia susigrąžinti (pervežimų – ELTA) tinklą. (...) Per tuos keturis metus situacija nepagerėjo, ji tik pablogėjo. Ir sekantis žingsnis, jeigu šie pakeitimai bus priimti, ji dar pablogės, našta dar padidės“, – pridūrė A.Indrašius.
Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) vadovo Gintaro Nakučio vertinimu, tarpmiestiniais maršrutais vežančių įmonių nuo 2021 metų sumažėjo nuo 48 iki 25.
Visgi, anot jo, tai nulėmė ne konkurencijos pervežimo rinkoje trūkumas, bet po pandemijos 35 proc. sumažėjęs autobusais važiuojančių keleivių skaičius, per aukštas autobusų amžiaus cenzas ir investicijų į naujas transporto priemones trūkumas, kai kuriose savivaldybėse įvestas nemokamas susisiekimas, valstybės planai įvesti e–tolling sistemą ir apmokestinti pagrindinius kelius.
Kelių transporto kodekso įstatymo pakeitimus Seimo ekonomikos komitetas svarstė kaip pagrindinis komitetas, artimiausiomis savaitėmis patobulinti siūlymai turėtų būti svarstomi parlamento plenarinių posėdžių salėje.
