Pigesni „Neste Lietuva“ degalai iš atsinaujinančių žaliavų – prieinami visoje Lietuvoje

Jei metų pradžioje dyzelino iš 100 proc. atsinaujinančių žaliavų „Neste MY Renewable Diesel“ buvo galima įsigyti 8 šio tinklo degalinėse, tai dabar šių degalų prieinamumas gerokai paaugo – įsipilti jų galima 40 šalyje esančių degalinių.

„Šiame plėtros etape pasirinkome degalines, kurios yra vairuotojams patogiose lokacijose, prie didelio srauto gatvių.

Žiūrint geografiškai, „Neste MY Renewable Diesel“ galima įsipilti 14 šalies miestų ir rajonų: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Marijampolėje, Panevėžyje, Radviliškyje, Elektrėnuose, Jonavoje, Kėdainiuose, Ukmergėje, Alytuje, Utenoje, „Via Baltica“ kelyje už Pasvalio ir magistralėje Vilnius-Klaipėda, artėjant prie Kryžkalnio“, – svarbias lokacijas įvardijo „Neste Lietuva“ generalinė direktorė Julija Matisonė.

Pastebima, kad aktyvi degalinių, kuriose prekiaujama šiais degalais, plėtra turėjo įtakos ir didėjančiam vairuotojų norui prisidėti prie tvaresnės ateities kūrimo. Nors šiuo metu kiek didesnę šių degalų bazę sudaro privatūs klientai, susidomėjimas auga ir iš verslo pusės.

Išaugusiam vairuotojų interesui ne mažesnę reikšmę, pasak J.Matisonės, turėjo ir sausį priimtas sprendimas sumažinti „Neste MY Renewable Diesel“ kainą. Iki tol šio dyzelino kaina siekė 2,99 euro už litrą, o nuo metų pradžios ji yra ženkliai patrauklesnė vairuotojams.

„Pastebime reikšmingai išaugusią paklausą. Nors alternatyvių degalų gamybos procesas įprastai yra brangesnis už tradicinių degalų iš naftos, džiaugiamės, jog šių metų pradžioje mums pavyko vartotojams pasiūlyti alternatyvų dyzeliną už konkurencingą įprastiems degalams kainą“, – komentuoja „Neste Lietuva“ generalinė direktorė.

Kadangi degalų kainos kinta dinamiškai, įvardinti konkretų kainų skirtumą tarp degalinių tinklo siūlomo dyzelino iš atsinaujinančių žaliavų ir naftos pagrindu gaminamo dyzelino, būtų sudėtinga ir netikslu. Lyginant su tradiciniais degalais, kainų skirtumą čia nulemia ne tik alternatyvių degalų gamybos procesas, bet ir žaliavų pasiūlos ribotumas.

„Tačiau renkantis tokius degalus svarbu įvertinti ir jų naudą – mažesnį poveikį aplinkai“, – dėmesį atkreipia J.Matisonė.

Veiksmai didinanti „Neste MY Renewable Diesel“ prieinamumą gyventojams itin reikšmingi – degalinių tinklas siekia ne tik atliepti Lietuvos rinkoje augančią dyzelino iš atsinaujinančių žaliavų paklausą, bet ir prisidėti įgyvendinant „Neste“ korporacijos įsipareigojimus iki 2030-ųjų padėti savo klientams sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas bent po 20 mln. tonų kasmet.

Šie degalai yra gaminami iš 100 proc. atsinaujinančių žaliavų, tarp jų – gyvūninės kilmės riebalų atliekos, panaudotas kepimo aliejus, įvairios augalinio aliejaus perdirbimo atliekos bei liekanos. Anot J.Matisonės, palyginti su tradiciniu iš iškastinių žaliavų pagamintu dyzelinu be biopriedų, per visą degalų gamybos ir suvartojimo ciklą į aplinką „Neste MY Renewable Diesel“ išskiria iki 90 proc. mažiau ŠESD.

Svarbu paminėti, kad tai – 2022 m. pasauliniu mastu patiekto „Neste MY Renewable Diesel“ ŠESD sumažinimas, lyginant su tik iš naftos pagamintu dyzelinu. Šių dujų sumažinimo procentinė dalis skiriasi, atsižvelgiant į konkretaus regiono teisės aktus, kuriuose numatyta skaičiavimo metodika (pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 (RED II) Europoje ir Kalifornijos mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių degalų standartas (LCFS) JAV), ir į gaminiui gaminti naudojamų žaliavų derinį kiekvienoje rinkoje.

„Šį alternatyvų dyzeliną galima naudoti visose dyzelinu varomose transporto priemonėse tiek gryną, tiek maišant su tradicinio dyzelino rūšimis įvairiu santykiu.

„Neste MY Renewable Diesel“ pasižymi aukštu cetaniniu skaičiumi, kuris lemia greitesnį variklio užvedimą, tylesnį jo darbą bei mažesnes išmetamųjų dujų emisijas. Šie degalai neturi naftos pagrindu pagamintiems degalams būdingo kvapo, išmetamosios dujos beveik nepastebimos, o dyzelino spalva savo skaidrumu primena vandenį“, – technines dyzelino savybes įvardija „Neste Lietuva“ generalinė direktorė.

Degalinių tinklas užsibrėžė ambicingus planus ir toliau didinti dyzelino iš atsinaujinančių žaliavų prieinamumą gyventojams. 86 automatinių degalinių tinklą turinti „Neste Lietuva“ planuoja, kad metų pabaigoje šiuos degalus bus galima įsigyti daugiau nei 60 degalinių.

„Vertinant ateities perspektyvas, prognozuojame, kad „Neste MY Renewable Diesel“, kaip ir kitų alternatyvių degalų, paklausa pasaulyje augs dėl didėjančio spaudimo transporto sektoriui mažinti išmetamų ŠESD kiekius“, – prognozėmis dalijasi J.Matisonė.

Tuo metu A.Michejenko, analizuodamas alternatyviųjų degalų prieinamumo situaciją, pastebi, jog Europoje ši degalų rūšis, lyginant su Lietuva, yra paplitusi labiau.

„Juos parduoda Švedijoje, Suomijoje. Jei neklystu, tai „Neste“ ir yra vieninteliai, kurie mūsų Šiaurės ir Skandinavijos regione gamina HVO degalus“, – pastebi A.Michejenko.

Vis tik atkreipiamas dėmesys, jog augusios infliacijos ir aukštų palūkanų normų kontekste gyventojų susidomėjimui šiais degalais bene didžiausią įtaką iki šiol galėjo daryti jų kaina. O sumažėjęs kainų skirtumas galėtų padidinti susidomėjimą tarp tų gyventojų, kurie kasdien važinėja automobiliu savo reikmėms – vykstant į darbą, vežant vaikus į darželius ar mokyklas. Tai esą itin aktualu tiems, kurie gyvena didesniuose miestuose ir sunaudoja didesnes degalų sąnaudas.

„Manau, kad ne mažiau svarbus faktorius šioje vietoje yra tikėjimas ir edukacija. Jei žmogus netiki, kad jo persėdimas į žaliąjį transportą turės įtakos pasaulio klimato kaitai ir ateities kartoms – jam ir bus neįdomu.

Kai žmogus tiki, tuomet tas kainų skirtumas, esant tam tikroms pajamoms, nebėra lemiamas faktorius“, – pastebi A.Michejenko.

Pastarasis įsitikinęs, jog ir alternatyvių degalų pasiūla ateityje tik didės. O tai esą galima sieti ir su tuo, kad kai kuriose užsienio šalyse ketinama uždrausti gaminti vidaus degimo variklius – esą šie varikliai gali išlikti rinkoje, jei bus naudojami alternatyvūs degalai.

„Manau, kad šių degalų gamintojų ateityje daugės, nes bus tų, kurie galbūt ir toliau norės važiuoti su dyzeliu dėl įvairių priežasčių. Tam įtakos gali turėti ir galimas elektromobilių bumo sulėtėjimas dėl jaučiamo įkrovimo stotelių infrastruktūros trūkumo“, – sako DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalims.