Viena pagrindinių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo transporto sektoriuje priemonių yra perėjimo prie atsinaujinančių energijos šaltinių, pavyzdžiui, elektros, biodegalų skatinimas. Buvo planuota, kad 2020 m. transporto sektoriuje suvartotos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc., tačiau 2022 m. ji siekė tik 6,7 proc.: 6,5 proc. sudarė biodegalai, 0,2 proc. – elektros energija.
Nors yra numatyta, kad į parduodamus degalus įmaišomų pažangiųjų biodegalų dalis nuo 2022 m. kasmet turi didėti, tokie biodegalai Lietuvoje negaminami, o yra importuojami iš kitų šalių. Dėl šios priežasties nėra užtikrinamas vietinių žaliavų panaudojimas gaminant pažangiuosius biodegalus Lietuvoje, teigia Valstybės kontrolės atstovai.
„Siekiant sumažinti poveikį klimato kaitai, būtina užtikrinti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą transporto sektoriuje, tačiau vis dar nėra išnaudojamas vietinių biodegalų gamybos potencialas, o elektros energijos panaudojimo plėtra transporto sektoriuje vyksta per lėtai“, – teigia valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
Valstybės kontrolė nurodo, kad elektra varomų transporto priemonių ir jų įkrovimo prieigų skaičius nuolat auga, tačiau 2023 m. numatyti rodikliai nebuvo pasiekti: vietoj planuotų 25 tūkst. elektra varomų transporto priemonių pernai šalyje buvo registruota beveik 20 tūkst., vietoje planuoto beveik 9 tūkst. įkrovimo prieigų tinklo buvo įrengta 2,5 tūkst.
Pranešama, kad kur kas sparčiau augo naftos degalais varomų transporto priemonių skaičius: nuo 2005 m. jų skaičius išaugo dvigubai ir 2023 m. siekė 2 mln.
Minėtiems tikslams pasiekti 2021–2027 m. numatyta skirti 1,58 mlrd. Eur. Įvykdyti įsipareigojimai leistų sustiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.
