Ketvirtadienį Seimo posėdžio metu S.Gentvilas sureagavo į Valstybės kontrolės pateiktą ataskaitą apie tai, kad ŠESD išmetimai transporto sektoriuje mažėja per lėtai. Jis sakė, kad tarptautinių įsipareigojimų nevykdymas svarbus tiek iš finansinės, tiek iš moralinės pusių.
„2027 m. Lietuva mokės 400 mln. eurų baudą, jei aplinkos taršos leidimo kaina siektų 55 eurų. Maždaug tiek būsime pragyvenę savo įsipareigojimų“, – tikino jis.
Anot aplinkos ministro, ketvirtadienį valstybės kontrolės paviešintoje ataskaitoje papunkčiui patvirtinta, kad visi tikslai, įskaitant elektromobilių stotelių įrengimą, atsinaujinančių degalų proporciją, automobilių kiekį, yra nepasiekti. Posėdžio metu ministras kalbėjo ir apie pilietinę iniciatyvą, kurios tikslas – paraginti politikus įtvirtinti nuostatą, jog valstybė 41 proc. sumažintų naftos degalų vartojimą iki 2030 m. S.Gentvilas šią iniciatyvą vadina „vėju į politikų bures“ ir tikina, kad atsakomybę turėtų prisiimti ir Susisiekimo ministras.
„Yra daugiau kaip 200 įmonių, kurios sako, darykime daugiau. Taip pat yra 400 mln. kabanti bauda, yra Valstybės kontrolės išvados, o kur veiksmai? Deja, be Susisiekimo ministerijos pagalbos mes to neįveiksime. Transporto sistema turi atsakyti už savo emisijas“, – kalbėjo aplinkos ministras, pridurdamas, kad baudas turi mokėti tie, kurie važiuoja, o ne kiekvienas pilietis.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Valstybės kontrolė paskelbė, kad transporto sektoriui tenka 31,8 proc. viso Lietuvoje išmetamų ŠESD kiekio. Jų teigimu, Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti, kad transporto sektoriuje iki 2030 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalis sudarytų ne mažiau kaip 15 proc. visos energijos. Audito „Energetinės nepriklausomybės tikslų įgyvendinimas transporto sektoriuje“ rezultatai rodo, kad siektini rodikliai gerėja nežymiai arba prastėja.
Viena pagrindinių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo transporto sektoriuje priemonių yra perėjimo prie atsinaujinančių energijos šaltinių, pavyzdžiui, elektros, biodegalų skatinimas. Buvo planuota, kad 2020 m. transporto sektoriuje suvartotos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc., tačiau 2022 m. ji siekė tik 6,7 proc.: 6,5 proc. sudarė biodegalai, 0,2 proc. – elektros energija.
Nors yra numatyta, kad į parduodamus degalus įmaišomų pažangiųjų biodegalų dalis nuo 2022 m. kasmet turi didėti, tokie biodegalai Lietuvoje negaminami, o yra importuojami iš kitų šalių. Dėl šios priežasties nėra užtikrinamas vietinių žaliavų panaudojimas gaminant pažangiuosius biodegalus Lietuvoje, teigia Valstybės kontrolės atstovai.
Valstybės kontrolė nurodo, kad elektra varomų transporto priemonių ir jų įkrovimo prieigų skaičius nuolat auga, tačiau 2023 m. numatyti rodikliai nebuvo pasiekti: vietoj planuotų 25 tūkst. elektra varomų transporto priemonių pernai šalyje buvo registruota beveik 20 tūkst., vietoje planuoto beveik 9 tūkst. įkrovimo prieigų tinklo buvo įrengta 2,5 tūkst. Pranešama, kad kur kas sparčiau augo naftos degalais varomų transporto priemonių skaičius: nuo 2005 m. jų skaičius išaugo dvigubai ir 2023 m. siekė 2 mln.
Minėtiems tikslams pasiekti 2021–2027 m. numatyta skirti 1,58 mlrd. eurų. Įvykdyti įsipareigojimai leistų sustiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.
