Tai leido ne tik sukurti skaidresnį automobilių prekybos sektorių, bet ir papildyti valstybės biudžetą – 2023 m. prekiaujantys automobiliais sumokėjo beveik 500 mln. eurų mokesčių.
„Šiandien jau galime drąsiai teigti, jog unikalaus kodo ir apskaitos sistemos įvedimas pasiteisino ir davė teigiamų rezultatų. Automobilių prekybos sektorius tapo skaidresnis, valstybės biudžetas gauna daugiau pajamų, išaugo automobilių prekybos veiklą įregistravusių asmenų“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Unikalus kodas būtinas tiek pardavimo, tiek registracijos „Regitroje“ metu. Tokiu būdu yra užtikrinama, kad visi transporto priemonių savininkai būtų žinomi, nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė registruota, ar ne.
Vienas esminių sistemos tikslų – apsaugoti automobilių pirkėjų interesus, nes prieš įsigydami automobilį jie gali pasitikrinti, ar jis turi SDK, ar jis galiojantis ir ar tikrai priklauso tam savininkui, iš kurio transporto priemonė perkama.
„Per metus suteikiame beveik 900 tūkst. SDK ir didžiąją dalį jų – internetu. Beveik 70 proc. transporto priemonių savininkų taupo savo laiką ir šį unikalų kodą elektroninėmis priemonėmis gauna nemokamai“, – sako „Regitros“ generalinis direktorius Vaidas Dominauskas.
Kitas, ne mažiau svarbus, tikslas yra mažinti automobilių prekybos srityje egzistuojantį šešėlį, fiktyviai sudaromų sandorių skaičių bei užtikrinti transporto priemonių pardavėjų (perpardavinėtojų) atsakomybę.
Anot įmonės vadovo, nors šioje srityje pasiektus rezultatus geriausiai gali įvertinti kontroliuojančios institucijos, „Regitra“ iš savo duomenų taip pat mato pokyčius.
„Nors kasmet įregistruojamų transporto priemonių skaičius auga, tačiau galime matyti tendenciją, kad mažėja sudarytų sandorių skaičius iš tų šalių, iš kurių įvežama daugiausiai transporto priemonių. Pavyzdžiui, importas iš Vokietijos sumažėjo – 20 proc., Prancūzijos – 15 proc., Italijos – 19 proc.
Tad ši statistika leidžia daryti prielaidą, jog SDK dėka mažėja galimai fiktyvių sandorių, sudarytų su Lietuvos gyventojais, kitaip vadinamų kauferių. Tai labai svarbu, nes apsaugomi galutinio pirkėjo interesai“, – teigia V.Dominauskas.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, savininko deklaravimo kodas (SDK) gerokai apsunkino nesąžiningų prekeivių galimybes transporto priemones pardavinėti nelegaliai, išvengiant mokesčių, todėl po SDK įvedimo matomos teigiamos tendencijos automobilių prekybos sektoriuje.
„Vis daugiau transporto priemonių pardavėjų dirba legaliai – gyventojų, įregistravusių automobilių prekybos veiklą, skaičius per trejus metus išaugo 41 proc., įmonių – 11 proc. Taip pat gerokai išaugo ir klientų sumokėtų mokesčių suma: praėjusiais metais automobilių prekybos sektoriuje sumokėta beveik 500 mln. eurų, t. y. dvigubai daugiau nei buvo sumokama iki SDK“, – teigia VMI vadovė Edita Janušienė, pažymėdama, jog teigiami pokyčiai matomi ir klientų elgsenoje – atvejų, kai patikrinimų metu yra nustatomi automobiliai be SDK, pasitaiko vis rečiau.
Institucijos ir toliau tęs glaudų bendradarbiavimą skaidrinant transporto priemonių prekybos sektorių ir ginant pirkėjų interesus.
