Toliau dominuoja lizingas
2023 m. Lietuvoje įsiregistruoti 30 834 automobiliai, 58 proc. jų įsigyta lizingu. Estijoje ir Latvijoje įregistruota atitinkamai 22 820 ir 21 156 lengvosios transporto priemonės. Latvijoje lizingu įsigytų automobilių dalis panaši kaip Lietuvoje – 59 proc., o Estijoje ji siekė net 79 proc.
Nors Lietuvoje nuo 2022 m. lizingu įsigytų automobilių dalis susitraukė 12 proc., Vaidoto Gursko teigimu, nežymų sumažėjimą lėmė ekonominės aplinkybės. Išaugus infliacijai ir Europos Centriniam Bankui (ECB) sparčiai keliant palūkanų normas, įmonės ir gyventojai atsargiau ėmėsi naujų finansinių įsipareigojimų, o turintys daugiau santaupų ar laisvo kapitalo dažniau rinkosi automobilį įsigyti iš nuosavų lėšų.
„Nepaisant nežymaus lizingu įsigytų naujų automobilių dalies rinkoje sumažėjimo, tendencija nekito – lizingas toliau išliko paklausesnis pasirinkimas. Daugiau nei pusė pernai įregistruotų automobilių buvo įsigyti būtent lizingu, tad rinka buvo stabilesnė, nei tikėjomės. Prie to nemažai prisidėjo automobilių nuomos bei dalijimosi paslaugą teikiančių įmonių plėtra“, – teigia V.Gurskas.
Pamėgtos markės nesikeičia, populiarėja elektromobiliai
Lietuvių pamėgtos automobilių markės nekinta jau eilę metų – 2023 m. daugiausia (23 proc.) įsigyta „Toyota“, antroje vietoje – „Volkswagen“ (14 proc.), trečioje – „Škoda“ (13 proc.) markių automobilių. Toliau seka „Kia“ (7 proc.) ir „Nissan“ (4 proc.).
Latvijoje populiariausia automobilių markė 2023 m. taip pat „Toyota“ (24 proc.), antroje vietoje – „Škoda“ (14 proc.), trečioje – „Volkswagen“ (12 proc.). Estijos Top 3 modeliai: „Toyota“ (18 proc.), „Škoda“ (15 proc.) ir „Audi“ (11 proc.)
Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, tarp pernai įsigytų transporto priemonių Lietuvoje dominuoja hibridiniai-elektriniai (42 proc.) ir benzinu varomi automobiliai (38 proc.), jų rinkos dalis viršija ES vidurkį.
„Nuo ES atsiliekame tik pilnai elektrinių automobilių dalimi. Jų nevienodai paklausai didelę įtaką turi šalyse taikomos skirtingos subsidijos, išplėtota įkrovimo infrastruktūra bei tarp vartotojų vyraujantys įsitikinimai.
Visgi, Baltijos šalyse elektrinių automobilių kategorijoje pirmaujame – Lietuvoje jų bendras skaičius yra didesnis nei Latvijoje ir Estijoje“, – sako „Citadele Leasing“ filialo Lietuvoje vadovas.
Praeitais metais pilnai elektra varomų automobilių kategorija Lietuvoje išaugo 53 proc., Latvijoje – 58 proc. ir Estijoje 60 proc. Nors metinis augimas Lietuvoje mažiausias, anot pašnekovo, tam įtakos turi Lietuvoje anksčiausiai atsiradusi elektromobilių paklausa.
Benzinu varomų automobilių Lietuvoje praeitais metais įregistruota 9 proc. mažiau nei 2022 m., Estijoje –1,4 proc. mažiau. Augimas fiksuotas tik Latvijoje – kategorija pakilo 3 proc.
Priešakyje – automobilių rinkos atsigavimo ženklai
Anot Vaidoto Gursko, metinis 12 mėnesių pirmą kartą registruotų naujų lengvųjų automobilių slankaus vidurkio augimas 2024 m. sausį siekė 9,7 proc. ir buvo sparčiausias nuo 2020 m. gegužės.
„Tai indikuoja gerėjančias rinkos prognozes, kurioms įtakos gali turėti atsigaunanti gyventojų perkamoji galia, gerėjantys žmonių lūkesčiai dėl finansų ir palūkanų euro zonoje mažėjimo“, – teigia V.Gurskas.
Europos Komisijos duomenimis, 2024 m. pradžioje Lietuvos vartotojų lūkesčiai sausį pasiekė aukščiausią lygį per 2,5 metų, o vartotojų ketinimai leisti pinigus stambiems pirkiniams buvo didžiausi per paskutinius 23 mėnesius.
„Citadele“ ekonomistai prognozuoja, kad po pernykščio nuosmukio šiemet vidaus vartojimas Lietuvoje gali išaugti apie 2,5 proc. Reikšmingą impulsą turėtų suteikti ir prognozuojamas ECB palūkanų normų mažinimas. Tai neabejotinai turėtų teigiamai paveikti ir lizingo rinką.
Šių metų sausio statistika taip pat patvirtina pozityvias prognozes – lyginant su praėjusiais metais, naujų automobilių registracija Lietuvoje išaugo 2,4 proc.“, – komentuoja ekspertas.
