Socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje M.Nagevičius pasidalino įrašu, kuriame perspėja tuos, kurie svarsto, kokį automobilį nori įsigyti.
„Dyzelinas Lietuvoje 2030 metais kainuos virš 3 eurų už litrą, net jei nafta nebrangs ir infliacija nemažins euro vertės.
Ir tai bus ne dėl planuojamų daryti reguliacinių pokyčių, o dėl jau priimtų sprendimų. Ir joks „traktorių festivalis“ Vilniaus gatvėse to nepakeis, nes tai bendraeuropinė tendencija.
Todėl tie, kas svarsto kokį automobilį dabar įsigyti – dyzelinį ar elektra (ar, pavyzdžiui, biometanu) – varomą, nesakykite po to, kad nežinojote“, – rašo M.Nagevičius.
Pasak jo, prie kainų augimo prisidės jau 2027 m. įsigaliosianti Europos Sąjungos (ES) Apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistema degalų pardavėjams.
„Visų pirma – nuo 2027 metų įsigalioja ES ATL II prekybos sistema degalų pardavėjams. Degalų pardavėjai turės nusipirkti tiek ES institucijų rinkai parduodamų ATL leidimų, kiek CO2 išmeta degalų pardavėjų parduodamas dyzelinas ar benzinas (ar SND ar gamtinės dujos).
Kainą kol kas sunku įvertinti, nes ji priklausys nuo paklausos, tai yra, kaip greitai mažės iškastinio kuro vartojimas ES. Ir nuo pasiūlos: čia aiškumas yra, nes rinkai parduodamų ATL skaičius kiekvienais metais bus po 5–6 proc. mažinamas.
Mačiau įvairių prognozių: nuo 45 eurų/ATL iki 250 eurų/ATL. Sudeginus 1 litrą dyzelio, išmtetama apie 2,7 kg CO2. Taigi kalbama apie papildomus 12,5–67 ct/ltr dyzelino. +PVM“, – feisbuke dėsto M.Nagevičius.
Be to, degalų pardavėjai papildomai įpareigoti savotiškai finansuoti atsinaujinančią energetiką. Iškeltų tikslų sumažinti anglies dioksido intensyvumą nepavyks pasiekti tik maišant biodegalus, todėl kaina dar kils.
„Tada papildomai atsiranda įpareigojimas degalų pardavėjams finansuoti atsinaujinančios energetikos plėtrą, perkant „kvotas“ iš žalios elektros ir biometano pardavėjų.
2023 metų lapkritį įsigaliojusioje Atsinaujinančių išteklių direktyvoje yra nustatyti du tikslai 2030 metams: arba AEI dalį transporto sektoriuje padidinti iki 29 proc. arba 14,5 proc. sumažinti CO2 intensyvumą, lyginant su dyzelino naudojimu tam pačiam energijos kiekiui patiekti.
Abejais atvejais to nepasieksi pigiausiu dabar taikomu būdu, maišant pirmos kartos biodegalus, nes pirmos kartos biodegalų naudojimui yra pritaikytos augimo „lubos“, taip minimizuojant jų vartojimo įtaką maisto sektoriui.
Todėl teks arba maišyti tikrai brangius iš atliekų pagamintus biodegalus, arba pirkti kvotas iš biometano / žalios elektros pardavėjų. Prognozuojama šių kvotų kaina apie 100 eurų už MWh, kas reiškia dar maždaug +20 ct/ltr dyzelino. Čia mažiausiai. + PVM“, – skaičiuoja M.Nagevičius.
Pasak Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento, greičiausiai, jog akcizas dyzelinui taip pat kils, nors dar nėra priimtų atitinkamų sprendimų.
„Na ir akcizas. Kuris irgi turi tik augimo perspektyvą. ES čia dar nėra priėmusi sprendimo, bet akivaizdu, kad svarstomoje Energijos mokesčių direktyvoje žemiausia dyzelino akcizo riba tikrai ne mažinama bus“, – perspėja M.Nagevičius.
Pasak jo, į svarbiausia klausimą, kiek kainuos dyzelinas, galima atsakyti taip: tiek, kiek reikės, kad jo vartojimas būtų sumažintas pagal Europos Sąjungos planus, kuriais numatyta, kad visa ekonomika turi būti dekarbonizuota iki 2050 metų.
