Pavyzdžiui, BYD – „Build Your Dreams“ – koncernas turi tvirtas pozicijas Azijoje ir Pietų Amerikoje, tvirtinasi Europos rinkoje, tačiau Šiaurės Amerikoje šio koncerno produktų nerasite.
Beje, vienas iš BYD koncerno investuotojų yra vienas turtingiausių žmonių pasaulyje – filantropas Vorenas Bafetas. Taigi, nepaisant to, kad BYD produktai neparduodami Amerikoje, amerikiečiai į jį investuoja milijonus.
Didžiausias BYD konkurentas gaminant ir parduodant taip vadinamus švarius automobilius yra amerikiečių „Tesla“, tačiau ji gamina tik elektra varomas mašinas, o BYD dar gamina ir hibridus.
Kinai pagamina daugiau automobilių per metus. BYD pirmauja absoliučiais skaičiais, bet „Tesla“ parduoda brangesnius automobilius, todėl generuoja didesnę apyvartą ir atitinkamai didesnį pelną.
Iš kitos pusės – BYD kaip lyderis iškilo kur kas konkurencingesnėje aplinkoje. Kinijoje dabar vidutiniškai kas trečias parduodamas naujas automobilis yra varomas elektra. Tapti lyderiu tokioje aplinkoje yra kur kas sudėtingiau negu „Teslai“, kuri iškilo tose rinkose, kur elektromobiliai dar visai neseniai užėmė tik kelis procentus naujų automobilių rinkos.
Kol kas Amerikos ir Europos gamintojai jaučiasi ramūs, bet žinomas Kornelio universiteto ekonomistas Esvaras Prasadas (Eswar Prasad) sako, kad jų vietoje labai nervintųsi.
Mat Kinijos elektromobilių pramonė progresuoja septynmyliais žingsniais ir vystosi milžiniškos konkurencijos sąlygomis. Kai tokie produktai kaip BYD bandys rimtai žengti į Amerikos ir Europos rinkas, čia taps labai ankšta.
Iki šiol Europos rinka nuo Kinijoje pagamintų automobilių sėkmingai gynėsi ekologijos ir saugumo normomis, tačiau elektromobiliai yra ekologiški, todėl apsiginti nuo jų įvedant EURO 7, 8 ar 9 normas nebus įmanoma, o gintis įvedant tiesioginius muito mokesčius yra tas pats kas šaudyti sau į kojas.
Įvedus tokius pačius mokesčius automobiliams, importuojamiems iš Europos į Kiniją, mūsų žemyno gamintojai nukentėtų beveik dar labiau. Nemaža dalis jų yra smarkiai priklausomi nuo Kinijos rinkos.
Europos Sąjungoje galioja dešimties procentų importo tarifas automobiliams iš Kinijos ir tai nėra kliūtis kinams. Amerikoje galioja net 27,5 proc. tarifas ir tai jau yra neperžengiama kliūtis kiniškiems automobiliams.
Nors reikia pripažinti, kad net ir toks importo mokestis vilioja. Net keli Kinijos gamintojai planuoja artimiausiu metu išbandyti savo jėgas Jungtinių Amerikos Valstijų rinkoje, nepaisant drakoniškų mokesčių.
Parduoti elektromobilius amerikiečiams vis tiek bus labai sudėtinga, nes JAV vyriausybė subsidijuoja naujų elektromobilių pirkėjus, siūlydama jiems 7,5 tūkst. dolerių subsidijas, tačiau jos negalioja, jeigu automobilyje montuojami kiniški komponentai, pavyzdžiui, baterijos.
Jeigu Kinija įžengtų Amerikos rinką, jiems tektų peržengti dar vieną kliūtį, jie negalėtų pretenduoti į subsidijas. Taigi rinkoje vis tiek nebūtų konkurencingi.
Nemaža dalis Europoje gaminamų elektromobilių irgi negautų tokios subsidijos dėl gausiai naudojamų Kinijoje pagamintų elementų. Pasauliui vis labiau elektrifikuojantis, šis karas tarp Europos ir Amerikos automobilių gamintojų prieš kinus tik intensyvės.
