Pigių perpardavinėtojų laikai baigiasi
Anksčiau buvo įprasta naudotą automobilį rinktis turguose, kur kiekvienas pardavėjas sekdavo pasaką apie tai, kokia gera jo prekė. Šis būdas išpopuliarėjo atgavus nepriklausomybę, kai apsukresni prekiautojai atrado naują verslo nišą – vežti automobilius iš Vakarų šalių.
Beje, ne veltui tie laikai vadinami laukiniais devyniasdešimtaisiais – nuo pirkėjo nuslėpti mašinos trūkumus ar gedimus buvo kone įprasta praktika, o įstatyminė bazė to niekaip, ar bent jau veiksmingai, nekontroliavo.
„Galiu papasakoti istoriją, kaip nusipirkau „Mitsubishi“. Tuomet naudotų automobilių salonai dar nebuvo išplitę, o keliuose egzistuojančiuose buvo tik brangesni modeliai, ne pagal kišenę, tad teko ieškoti kitur. Norėjau pirkti iš žmogaus, su istorija, bet gerą variantą už patrauklią kainą suradau pas perpardavinėtoją.
Pagal jį, aišku, automobilis – labai geras, kone idealus. Draugas, kuris anksčiau užsiėmė mašinų perpardavimu, puikiai žinantis visus niuansus, irgi įvertino, kad be kelių kliurkų nėra blogas variantas. Tada dar nuvažiavau pas pažįstamus į servisą.
O ten rado paslėptą defektą: buvo sugedęs vienas DPF sistemos daviklis, tai, užuot jį pakeitęs, perpardavinėtojas tiesiog išprogramavo tą sistemą. Bet filtrų iš išmetimo neišdaužė. Prispaustas prie sienos nepabėgo, dar paderino kainą, ir nusipirkau tą automobilį“, – savo patirtimi dalijasi žurnalistas Egidijus Babelis.
Jis pasakoja, kad po nuodugnaus patikrinimo nusprendė automobilį įsigyti. Viską suremontavus dar prieš pradedant eksploataciją, mašina tarnavo ilgai ir kantriai.
„Pasiskaičiavau, kad man apsimokėtų „sukišti“ dar apie pusantro tūkstančio eurų tam, kad automobilis tarnautų. Ir atitarnavo: nuo 260 iki 400 tūkst. km nuvažiavo be problemų. Jį pakeičiau, nes morališkai paseno“, – teigia E.Babelis.
Vis dėlto, jis pabrėžia, kad toli gražu ne visi turi pažįstamų specialistų ir ne visi suvokia rizikas bei pastebi trūkumus. Kai kurie apskritai nieko nenusimano apie mašinas ir patikliai perka jiems gražiausias.
„Kas būtų buvę su tuo „Mitsubishi“, jeigu nebūtų rasti paslėpti defektai? Po kokių 2–5 tūkst. km išmetimo sistema būtų užsikimšusi, būtų sugedusi turbina, paskui – ir variklis. Servise būtų reikėję palikti ne vieną tūkstantį eurų. Aišku, jei iki jo būtų nuvažiavusi, nes su tokiais išbėgusiais amortizatoriais nelygiam kelyje būtų nesunku į griovį įšokuoti“, – samprotauja E. Babelis ir pasakoja, kad dabar kone nauja norma tapę oficialūs naudotų automobilių pardavėjai suteikia saugumo, kad nebus paslėptų defektų. Kainos didesnės, bet pardavėjas moka mokesčius, kruopščiai patikrina automobilį, niekur nesislapsto. Dar ir garantiją suteikia.
Naudotus parduoda it naujus
Rinkos situacija yra smarkiai pasikeitusi nuo perpardavinėtojų aukso amžiaus. Dabar automobilio istorija pagal kėbulo numerį gali būti prieinama kiekvienam, o pasakos apie pigią ir gerą mašiną greitai subliūkšta internete pasidomėjus kainomis skirtingose šalyse. Tokios sąlygos pamažu keičia naudoto transporto rinkos taisykles, tad suktiems perpardavinėtojams vietos vis mažiau.
Dabar norintys dėvėto automobilio gali rinktis patikimus pardavėjus, savo parduodamiems modeliams suteikiančius net garantiją. Tiesa, tokiu atveju taip pat reikia pasidomėti, kokia ta garantija: vieni pardavėjai ją suteikia dviem ar trims mėnesiams, kiti gi užtikrinti dėl savo parduodamų automobilių, todėl suteikia ją gerokai ilgesniam laikui.
Vienas iš tokių pavyzdžių yra bendrovių „Inchcape“ ir „Krasta Auto“ naudotų automobilių prekybos padalinius sujungęs prekių ženklas „Bravoauto“, savo parduodamoms transporto priemonėms suteikiantis net 12 mėnesių arba 20 000 kilometrų garantiją. „Bravoauto“ valdančios įmonės „Inchcape Lietuva“ naudotų automobilių verslo vadovė Augustina Černiauskaitė patikina, kad ši garantija nėra tik skambus pareiškimas.
„Mes suprantame, kad geras automobilis visų pirma turi būti nepriekaištingai važiuojantis, todėl visos transporto priemonės, prieš atsidurdamos parduodamųjų sąrašuose, yra nuodugniai patikrinamos įgaliotuosiuose servisuose, o rasti trūkumai pašalinami. Šis atrankos ir kokybės užtikrinimo procesas kartu su gerai žinoma eksploatacijos istorija ir leido taikyti ilgesnę nei įprasta garantiją“, – dėsto A.Černiauskaitė.
Vis dėlto tiek naujiems, tiek naudotiems automobiliams teikiama garantija turi apribojimų, o vienas svarbiausių – garantija negalioja natūraliai nusidėvėjusioms detalėms. Todėl už padangų, stabdžių diskų ar kaladėlių, akumuliatorių, valytuvų, išmetimo sistemos, pakabos ir kitų šiai kategorijai priskiriamų detalių keitimą vartotojai moka patys.
„Žinoma, per patikrą nėra techninių galimybių nustatyti vidinių komponentų nusidėvėjimo laipsnį, todėl gedimas gali išryškėti vėliau. Tokiu atveju prisiimame atsakomybę kaip transporto priemonės pardavėjai ir ieškome klientui tinkamiausio sprendimo“, – teigia A.Černiauskaitė.
Svarbus argumentas – tinkama nuolatinė priežiūra
Kalbėdamas apie naudotą transportą, E. Babelis nešykšti gerų žodžių šia veikla skaidriai užsiimančioms įmonėms.
„Jie kratosi pardavinėti prastus automobilius, nes yra atsakingi. Priešingai nei „perekupas“ tiesiantis pasirašyti kauferį, tokie verslai grindžiami pasitikėjimu – išeis kokia bloga istorija į viešumą, ir pardavėjas praras pirkėjus“, – įsitikinęs žurnalistas.
Jis taip pat pastebi, kad mašiną perkant iš atsakingai veiklą vykdančių pardavėjų, galima rasti ir daugiau svarių privalumų, o vienas jų – modeliai į naudotų automobilių salonus dažniausiai patenka po tinkamai vykdytos jų priežiūros nuo pat eksploatacijos pradžios.
Pavyzdžiui, minėta „Bravoauto“ bendrovė gali atskleisti visą norimo automobilio priežiūros ir remonto istoriją bei suteikia mūsų šalyje išskirtinę 21 dienos grąžinimo garantiją, jeigu nusipirkta transporto priemonė netiktų.
Be to, pasirūpinama ir bandomaisiais važiavimais bei tokiais svarbiais aspektais, kaip antai lizingo ar kitų būtinų formalumų sutvarkymas.
„Dar vienas sertifikuotų atstovų privalumas: jie į salonus veža automobilius, kurie po lizingo sugrįžta į atstovybes, arba tiesiog vairuotojai juos išsikeičia į naujesnius. Tos kelerių metų mašinos, tikėtina, ir prižiūrėtos kitaip buvo, remontuotos įgaliotajame servise pagal visus reikalavimus. Kol yra garantija, juk taip darai, kad jos neprarastum“, – įžvalgas dėsto E.Babelis.
