Lyg užburtame rate
Šie metai galbūt yra atskaitos taškas, nuo kada bus galima sakyti, kad 2023 metais kažkas Europoje įvyko, konferencijoje „Vilnius Greentech Forum“ teigė „Enefit“ viešojo įkrovimo stotelių tinklo vystymo vadovas Tomas Žilionis.
Per šių metų pirmą–trečią ketvirtį Europoje buvo parduota apie 4 mln. grynųjų elektromobilių, kai pernai per visus metus buvo parduota apie 1,5 mln. naujų elektromobilių. Augimas – 47 proc.
Atrodytų, kad tai yra įspūdingas skaičius, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad atskaitos taškas – palyginti žemas skaičius.
Tačiau problema yra ir kitur. T.Žiliono turimais duomenimis, Europoje per 2022 metus įrengta 96 275 DC (greitojo) viešojo įkrovimo stotelių, 634 801 AC (lėtojo) viešojo įkrovimo stotelių.
Lietuvos įkrovimo tinklas po truputį vejasi elektromobilių skaičių, tikino pranešėjas.
Nepaisant to, įkrovimo stoteles Lietuvoje statančios įmones susiduria su tam tikra nežinomybe. Šiuo metu kiekviena įmonė planuoja, kur įrengs šiuos punktus, tačiau nežinia, kokie konkurentų planai. Kadangi nėra sistemos, kurioje būtų galima patikrinti konkrečias vietas, kur turėtų atsirasti įkrovimo stotelės elektromobilių vairuotojams, sunku nuspėti, kaip kitąmet atrodys stotelių tinklas.
„Lietuvai reikėtų pasekti Europos pavyzdžiu. Šiais metais turėjome kelis kvietimus dalyvauti tam tikroje subsidinėje paramoje įrengti didelio greičio įkrovimo stoteles. Šioje vietoje Europai buvo skirti penki etapai, o po kiekvieno etapo buvo tam tikri žemėlapiai ir jie buvo atnaujinami“, – vieną iš problemos sprendimo būdų įvardijo jis.
Jei žemėlapyje matoma, kad kas 60 km jau yra įkrovimo stotelė, visa tai pažymima ir įmonės gali nuspręsti, kur joms investuoti toliau.
Kalbėdamas apie ateinančius metus, jis pritaria, kad infrastruktūros gerinimas sudarys prielaidą tikėtis, kad šalies keliuose padaugės ir elektromobilių. Tačiau tai nėra pagrindinė problema – didžiausias iššūkis yra negatyvus vairuotojų mąstymas.
„Automobilis jau nėra bjaurusis ančiukas, kai į jį negalėdavai net pasižiūrėti ir iš toli atskirdavai, kad čia yra elektromobilis, o važiuodamas neva turi sekti akumuliatorių ir išjungti šildymą, nes su vaikais iki namų nenuvažiuosi“, – pranešime pažymėjo T.Žilionis.
Kaina jau nebėra pagrindinė problema?
Diskusijos dalyviai svarstė, kada gali įvykti lūžis, kai elektra varomi automobiliai bus pigesni už automobilius su vidaus degimo varikliais, o juos galės įpirkti ne tik aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai, bet ir vidutinės klasės žmonės.
Tačiau ilgus metus buvo susiduriama su opesniu klausimu: kaip skatinti elektromobilių įsigijimą, kai nepakanka vietų, kuriuos juos galima pasikrauti ir kaip turėti daugiau įkrovimo vietų elektromobiliams, kai dar nėra didesnės masės vairuotojų, sėdančių prie elektra varomų automobilių vairo.
Viskas prasidėjo, kai prie Žemės ir ūkio ministerijos pastatė pirmą greito įkrovimo stotelę, prisimena „Renault“ ir „Dacia“ komunikacijos koordinatorius Baltijos šalyse Mindaugas Plukys.
„Aš neturiu elektromobilio, nes jis yra brangus“ istorija sukasi visus tuos 13 metų. Žmonėms jie visada yra brangūs – nesvarbu, kad jie jau yra įperkami. Yra nusibrėžtas kažkoks siekiamybės limitas, kad žmogus nori būtent to elektromobilio, nors dabar elektromobilių rinka yra persotinta ir galima išsirinkti nuo–iki“, – kalbėjo M.Plukys.
Jo požiūriu, su valstybės skiriama dotacija galima nusipirkti elektromobilį nuo 15 tūkst. eurų iki 50 tūkst. eurų. Be to, dotaciją galima gauti ir įsigyjant naudotą elektromobilį, o infrastruktūrą gali turėti kiekvienas, jei tik to nori.
„Net aš, gyvendamas antrame aukšte, sugebu turėti savo atskirą įvadą. Jau nekalbu apie tai, kad pasidaryti įvadą ir krautis elektromobilį galima daugiabutyje“, – pateikė pavyzdį jis. Galbūt vairuotojai paprasčiausiai nežino, kaip pats gali susikurti infrastruktūrą.
Prieita prie išvados – šiuo metu svarbiau ne elektromobilio kaina, o vairuotojų požiūris tiek į infrastruktūrą, tiek į nuvažiuojamą atstumą. Diskusijos dalyvis pabrėžė – elektra varomi automobiliai skirti tam, kad mietuose būtų mažinama anglies dvideginio emisijos.
Viskas yra mūsų galvose – mat lietuviai nori gyventi geriau, nori turėti prabangesnį automobilį, kuriam, galbūt, neturi finansų.
Stebi didžiulius pokyčius
Žurnalistas ir „Motorai“ įkūrėjas Jurgis Paplaitis diskusijoje patikino, kad per pastaruosius dešimt metų padarytas milžiniškas progresas.
Kai prieš keliolika metų M.Plukys jam parodė pirmąjį „Nissan Leaf“, žurnalisto pirma reakcija buvo: „Ko tu man jį kiši“.
J.Paplaitis su šypsena prisimena ir kai Lietuvos paštas įsigijo „kartingėlį“ už 100 tūkst. litų – tokiais automobiliais tuo metu galėjo važiuoti tik didžiausi elektromobilių entuziastai.
Iš techninės pusės, jau nebėra klausimo, ar pirkti. Jau dabar galima nuvažiuoti bent 300 km ir tiek, kiek reikia. „Šiam momentui galiu pasakyti, kad automobilį perki pagal savo poreikius, o visa kita yra tavo įpročio klausimas“, – patikino jis.
Vidas Žuraulis, VILNIUS TECH Transporto ir logistikos kompetencijos centro mokslo darbuotojas, antrino, kad technologinė evoliucija jau stebima gerą dešimtmetį. Jis primena, kad viskas prasidėjo, kai standartinį automobilį su vidaus degimo varikliu gamintojas pakeitė elektra varomą variklį ir suranda bagažinėje vietos.
Dabar jau yra vadinamoji antra, trečia karta, kai gamintojas specialiai kuria tik elektromobiliui skirtą platformą – tai neleido elektromobiliams greitai atpigti. Visgi kainuoja sukurti naują automobilio dizainą, išpildyti techninius klausimus.
„Nematome galutinio produkto, elektromobilio, kainos mažėjimo. Bet technologija ir toliau vystysis: gerėja efektyvumas, keičiasi baterijų chemija, ieškoma būdų, kaip bateriją padaryti ne tik efektyvesnę ir standartinį dydį, bet ir didinti jos tankį, padaryti ją žalesnę“, – konferencijoje „Vilnius Greentech Forum“ pastebėjimais dalijosi V.Žuraulis.
Primenama, kad pats elektromobilis nėra visiškai „žalias“. Taip sakant turima omenyje baterijų gamybą ir jos integraciją į elektromobilį.
Jo žiniomis, jau artimiausiais metais ličio jonų naujos kartos baterija su kieto būvio elektrolitais turėtų pasirodyti naujuose elektromobilių modeliuose. Tačiau klausimas išlieka ir dėl ilgaamžiškumo, kainų.
