Ypač skaudžiai atsisuko bandymas pakoreguoti užsieniečių iš ne ES šalių įdarbinimo tvarką. Vieniems ūkio sektoriams šios pataisos buvo naudingos, o gabenimu užsiimančioms įmonėms smogė visa jėga – įdarbinti ir išlaikyti vairuotoją tapo dar sunkiau.
Problemų sukėlė ir valdžios bandymai įgyvendinti tolimojo susisiekimo viešuoju transportu reformą. Tiesa, čia žalą pavyko sumažinti, nors atokesnių rajonų gyventojams smarkiai kirto sumenkusi maršrutų pasiūla.
Daugiau kaip 650 vežėjų vienijančios asociacijos „Linava“ viceprezidentai Vytas Bučinskas ir Rimantas Martinavičius neslepia – problemų kiltų mažiau, o šalies biudžetas pasipildytų labiau, jei naują tvarką kurpiantys valdininkai įsiklausytų į verslo atstovų pastabas ir nebijotų pripažinti klaidų.
Kvotas tirpdo tarpininkai
Europą darbo etika stebinantys Lietuvos krovinių vežėjai pateko į nepavydėtiną padėtį. Į ją trečią pagal sukuriamą bendrąjį vidaus produktą (BVP) sektorių įstūmė neapgalvoti pakeitimai įstatyminėje bazėje.
Atsivėrusias spragas išsyk užuodė laikinojo įdarbinimo įmonės, kurios graibsto iš ne ES šalių atvykstančius vairuotojus, bet jų paslaugą nuomoja užsienio įmonėms. Tai skaudžiai kirto lietuviškam verslui, nes paaštrino darbuotojų stygių.
„Visi žino, kad transporto sektoriui metų metais trūksta vairuotojų, bet jų įsivežti nėra paprasta – galima tik pagal Užimtumo tarnybos nustatytas kvotas, – sakė „Linavos“ viceprezidentas V.Bučinskas. – Šiemet buvo galima įsivežti 21,6 tūkstančio vairuotojų, bet lapkričio 17 d. kvota baigėsi. Kvotos galimai bus padidintos 3500–4000 vairuotojų, bet tai nėra problemos sprendimo būdas.“
Pasak V.Bučinsko, didžiausią problemą kuria darbuotojų nuoma besiverčiančios laikinojo įdarbinimo įmonės. Nors tokios įmonės neturi nė vieno vilkiko, įdarbina ir užsienio kompanijoms nuomoja darbuotojus. Vakarų Europos valstybės juos graibsto, nes vairuotojų stygius – bene didžiausia problema.
„Tikriesiems Lietuvos vežėjams vadinamoji nuoma daro milžinišką žalą, nes tirpdo kvotas, o darbuotojų stygiaus problema lieka neišspręsta“, – pažymėjo „Linavos“ viceprezidentas.
Vairuotojai lieka apgauti
Laikinojo įdarbinimo įmones, kurios graibsto iš trečiųjų šalių atvažiavusius vairuotojus, verslininkai vadina „pašto dėžutėmis“.
Tokio vardo jos nusipelnė, nes darbuotojui suteikia tik adresą – įdarbina jį ir išnuomoja, o realios transporto veiklos nevykdo. Iškilus problemai tokiai įmonei galima parašyti nebent laišką, nes ji net neturi sukaupusi kapitalo.
„Mūsų verslas yra įspraustas į daugybę taisyklių. Vežėjas privalo turėti 9 tūkst. eurų įstatinį kapitalą, kurį privalu didinti 5 tūkst. eurų įsigijus kiekvieną transporto priemonę.
O kuo rizikuoja „pašto dėžutė“? Niekuo – ji mums sutirpdo įsivežtų darbuotojų kvotą, o Belgijos ar Vokietijos vežėjams išsprendžia darbo jėgos problemą“, – sakė V.Bučinskas.
„Linavos“ atstovas pažymėjo, kad dėl šio absurdo kenčia ne tik sąžiningas verslas, bet ir visų aplinkybių nežinantys užsieniečiai. Jie tik ištikus problemai sužino, kad „pašto dėžutė“ jokio turto neturi, todėl negali užtikrinti nei socialinių garantijų, nei darbo užmokesčio.
Tokia padėtis nėra naudinga ir pačiai valstybei, nes verslas mažina investicijas į plėtrą, sumenko degalų, atsarginių detalių tiekėjų, remonto įmonių apyvarta. Žala biudžetui daroma milijoninė, nes šiame sektoriuje dirba ne tik 90 tūkstančių vairuotojų, bet ir dar didesnis būrys – apie 130 tūkstančių kitų specialistų.
Iš valdžios – tik pažadai
Kokią žalą daro ši neatsakingai praverta Pandoros skrynia, vežėjai šalies valdžią perspėjo dar prieš metus. Tačiau iki šiol niekas nesiėmė išspręsti problemos, nors tai padaryti nėra sudėtinga.
Pasak V.Bučinsko, ši problema buvo sukurta sprendžiant kitų ūkio šakų patiriamus sunkumus. Statybos, kituose sektoriuose dirbančio verslo pastangomis iš užsieniečių teisinę padėtį numatančio įstatymo išnyko nuostata, kad ne ES piliečiams draudžiama dirbti pagal laikinojo įdarbinimo sutartį.
„Tai vieniems pagelbėjo – konkursą užsienyje laimėjęs statybos verslas dabar gali išsivežti ten įdarbintus užsieniečius. Tačiau niekas nenumatė, kad pakeitimai skaudžiai kirs mūsų sektoriui ir įsiveis tikros verslo piktžolės“, – sakė V.Bučinskas.
Verslininkas pažymėjo, kad nauja tvarka nebuvo derinta su licencijuojamą kelių transporto verslą kontroliuojančiomis institucijomis, todėl jau metai, kai vyrauja toks chaosas.
„Atrodytų, visiems akivaizdu, kad nė vieno vilkiko neturinti, bet 300 užsieniečių vairuotojų įdarbinusi įmonė nėra tikrasis vežėjas. Pagal griežtas tarptautines taisykles mes, vežėjai, negalime turėti daugiau kaip 5 vairuotojus vienam vilkikui.
Žinoma, mes jų tiek ir neturime, bet nė vieno vilkiko neturinčioms „pašto dėžutėms“ tai kažkodėl leidžiama.
Kol kas iš valdžios girdime tik pažadus, kad įstatymų spragos bus užtaisytos, nors problemą išspręstų viena pataisa“, – sakė „Linavos“ viceprezidentas.
Sulaukė ir šviesios žinios
Vežėjų interesus ginančios asociacijos „Linava“ vienas vadovų pasidžiaugė, kad gera linkme pajudėjo teisminis procesas dėl Mobilumo paketu įteisintų verslo suvaržymų. Europos teisingumo teisme jau pripažinta, kad devynių ES valstybių pareikšta pretenzija yra pagrįsta ir esamą tvarką būtina koreguoti.
Mobilumo paketas buvo palankus ES senbuvėms Vokietijai, Prancūzijai, Belgijai, kurios nenorėjo konkuruoti su ambicingomis naujokėmis.
Todėl atsirado nuostata, kad kas 8 savaites vilkikas privalo sugrįžti į šalį, kurioje yra registruotas.
„Lietuvos vežėjams tai sukėlė didelių problemų, nes vilkikai dažnai priversti grįžti be krovinio, todėl sugrąžinimas į registracijos šalį sugeneruoja apie 1,5 tūkst. eurų nuostolį.
Kokia tokio reikalavimo logika? Ar atitinka ES pasirinktą žaliąjį kursą, kai per visą Europą varomas tuščias vilkikas?“ – retoriškai klausė V.Bučinskas ir pasidžiaugė, kad Europos teisingumo teisme pagaliau pajudėjo šios problemos sprendimas.
Verslininkas stebisi, kad prie biurokratinių pančių mažinimo neprisideda Lietuvos politikai, nors transporto verslas yra trečias pagal svarbą valstybei – sukuria apie 13 proc. BVP.
V.Bučinskas pateikė ir neseną realų pavyzdį. Vairuotojams privaloma nakvoti viešbučiuose, bet retai būna saugomų aikštelių vilkikui palikti. Yra tekę girdėti, kad vairuotojas turėjo atkabinti puspriekabę, nes aikštelėje prie viešbučio tilpo tik vilkikas.
„Per naktį nuo puspriekabės buvo pavogti keturi ratai, krovinių tvirtinimo lentos. Turtas yra draudžiamas, bet, kiek žinau, vien dėl priverstinių prastovų įmonė patyrė daugiau kaip 2 tūkst. eurų žalą“, – neseną incidentą prisiminė verslininkas.
Mokesčiai – ne Lietuvai
Pasak V.Bučinsko, jokia paslaptis, kad suvaržymų smaugiami Lietuvos verslininkai įsisteigė naujas įmones ar filialus užsienyje ir ten nukreipė investicijas. Ten nupirkta ir įregistruota apie 8 tūkstančius vilkikų, o tai reiškia, kad mokesčiai nuolat pildo nebe Lietuvos biudžetą.
Įvairiais mokesčiais vienas vilkikas kasmet valstybei atneša ne mažiau nei 8 tūkst. eurų. Tad nesunku apskaičiuoti kasmečius Lietuvos biudžeto praradimus, kurie jau viršija pusšimtį milijonų eurų.
„Linavos“ viceprezidentas pažymėjo, kad transporto sektorius smarkiai nukentėjo ir dėl karo, nes prarado daug darbo jėgos.
„Maždaug 10 tūkstančių vairuotojų grįžo ginti Ukrainos, o tai reiškia, kad netekome motyvuotų aukštos kvalifikacijos darbuotojų.
Buvo apskaičiuota, kad vežėjai per metus valstybės biudžetą papildo 850 mln. eurų. Europoje pagal kainą ir kokybę pavyzdiniu laikomas lietuviškas verslas siūlo mokėti dar daugiau – milijardą, o prašo tik netrukdyti dirbti“, – sakė V.Bučinskas.
Nuskriaudė ir keleivius
Chaoso netrūksta ir keleivių vežimu užsiimančiose įmonėse. Jis kilo po Lietuvos transporto saugos administracijos pradėtos reformos tolimojo susisiekimo rinkoje.
Susisiekimo ministerija įsibėgėjusią reformą kiek pristabdė, bet neaiškumų dėl rytojaus liko labai daug.
„Reforma yra pusiaukelėje ir neaišku, koks bus galutinis rezultatas, nes laiko reikalavimams įvykdyti liko nedaug“, – sakė „Linavos“ viceprezidentas ir Keleivinio transporto tarybos pirmininkas R.Martinavičius.
Pasak jo, kyla pagrįstų abejonių, ar verslas spės iki 2025 m. neįgaliesiems pritaikyti visą transportą, nes ES parama tam nenumatyta.
„Dalis vežėjų jau pasitraukė, dalis traukiasi, dalis stebi rinką ir ketina priimti sprendimą, kai situacija taps aiškesnė, – sakė Tauragės autobusų parkui vadovaujantis R.Martinavičius. – Šis sektorius nespėjo atsigauti po pandemijos, o sulaukė dar vieno smūgio – reforma virto chaosu.“
Nepamatuota reforma kirto ne tik verslui, bet ir keleiviams. Atokesnių pasienio rajonų gyventojai dabar susiduria su susisiekimo problema, nes neliko maždaug trečdalio maršrutų.
Laukia naujas išbandymas
Keleivių vežimu užsiimančių įmonių laukia dar vienas iššūkis, nes artėja terminas, kai teks laikytis įsipareigojimų ir dėl iškastinio kuro mažinimo.
Pasak R.Martinavičiaus, iki 2030 m. žaliasis transportas turės sudaryti pusę parko, o tai – milžiniškas iššūkis: „Dabar situacija yra prasta, o ES fondų parama yra gerokai sumenkusi – galima pretenduoti tik į pusę sąnaudų.“
Tauragės autobusų parkas, kuriam vadovauja R.Martinavičius, suspėjo laiku, gavo didesnio intensyvumo paramą ir jau turi 13 elektra varomų autobusų. Dar šiemet žaliąja energija varomas parkas pasipildys dar trimis.
„Mums pasisekė, nes teisingus sprendimus priėmė savivaldybės vadovai, – neslėpė įmonės vadovas. – Nauda ir keleiviams, nes kelionės mieste ir priemiestyje jiems kainuos tik simbolinius 12 eurų per metus.“
Dar galima suspėti laiku
„Linavos“ viceprezidentas įsitikinęs, kad su milžiniškais sunkumais susidurs ne viena šalies savivaldybė, nes žaliąja energija varomas transportas bent 3 kartus brangesnis. Todėl investuoti į jį būtina jau dabar, nes vienu ypu pakeisti visą parką bus sunku.
„Labai norėtųsi, kad taršaus transporto kuo skubiau neliktų kurortuose – Kuršių nerijoje, Birštone, Palangoje.
Tikėtis, kad viską padarys privatus vežėjas, nerealu, nes pernelyg didelės investicijos, – sakė R.Martinavičius. – Keista, kad dar trypčiojama ir nesinaudojama galimybėmis – ES fondų parama nebuvo pasinaudojama.“
Pirmiausia valstybei būtina susizgribti dėl investicijų į infrastruktūrą, nes elektros stotelių nepakanka net lengviesiems automobiliams. Tiktai tada galima tikėtis, kad ims populiarėti žaliąja energija varomas transportas.
„Gaires privalo nubrėžti pati valstybė. Kol kas buvo tik pokalbių ir bandymų išsigryninti. To nepakanka, nes būtinas strateginis planas, – pažymėjo R.Martinavičius. – Pats metas suprasti, kad dujomis varomas transportas jau nebelaikomas žaliuoju, ir investicijas nukreipti kitur.“
Kol valstybės politikai trypčioja, savivaldybės jau žengia pirmuosius žingsnius – 14 elektra varomų autobusų įsigijo Klaipėda, o sostinėje planuojama investuoti į vandeniliu varomą keleivinį transportą „Svarbiausia – noras keistis“, – pažymėjo vienas asociacijos „Linava“ vadovų.
