„Visų pirma, sprendimai, susiję su viešosios geležinkelių sistemos infrastruktūros naudojimu, buvo priimti dar 2020 m. tuometinio susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus. Jais buvo siekiama užtikrinti efektyvų perpildytos viešosios geležinkelių infrastruktūros panaudojimą ir nebuvo siekiama riboti jokių konkrečių asmenų, įskaitant UAB „Gargždų geležinkelis“, prieigos prie geležinkelių infrastruktūros. Ministerija niekada neturėjo ir neturi tokio tikslo, todėl nesutinkame su Konkurencijos tarybos išvada ir sprendimą skųsime teismui“, – sako Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba.
Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta, kad prioriteto taisyklėmis valstybė nusprendžia, kokios geležinkelių transporto paslaugos teikimui turi būti teikiama pirmenybė, pvz., valstybė, siekdama paskatinti elektrinių traukinių naudojimą, gali nustatyti, kad prioritetas naudoti ribotą infrastruktūrą suteikiamas elektrinius traukinius naudojančiam vežėjui, arba, siekdama paskatinti kombinuotų vežimų plėtrą – suteikti prioritetą naudotis ribota infrastruktūra vežėjui, kuris krovinius veš puspriekabėmis ir pan. Tokie ir panašūs reikalavimai yra valstybės apsisprendimas ir neturėtų būti laikomi konkurencijos ribojimu.
Susisiekimo ministerija pažymi, kad 2020 m. balandžio 9 d. patvirtintos vadinamosios Prioriteto taisyklės yra dėl techninių charakteristikų riboto valstybės turto – viešosios geležinkelių infrastruktūros – efektyvaus panaudojimo garantija. Jos taikomos tik išimtiniu atveju, t. y. tik esant perpildytai viešosios geležinkelių infrastruktūrai, siekiant turimus ribotus valstybės išteklius išnaudoti kuo efektyviau.
Tvirtinant 2022–2023 m. ir 2023–2024 m. traukinių tvarkaraščius jokios viešosios geležinkelių infrastruktūros dalys nebuvo paskelbtos perpildytomis, todėl visiems besikreipusiems subjektams buvo skirti jų prašyti pajėgumai. Taigi, pastaraisiais metais šios taisyklės apskritai nebuvo taikomos praktikoje.
Ministerijos nuomone, konkurencijos ribojimu neturėtų būti laikoma Prioriteto taisyklėse nustatyta pareiga pajėgumų perpildytoje geležinkelių infrastruktūros dalyje prašančiam vežėjui įrodyti, kad jis atitinka įstatymuose nustatytus reikalavimus, t. y. turi geležinkelių riedmenų, traukinio mašinistų ir yra sudaręs sutartis dėl keleivių ar krovinių vežimo geležinkelių transportu. Priešingu atveju, tikėtina susidurti su situacija, kad labiausiai naudojamos geležinkelių linijos bus suteiktos tiems vežėjams, kurie net nėra pasirengę naudotis suteikta infrastruktūra.
Konkurencijos taryba nustatė, kad taisyklės sukūrė kliūtis į rinką ateiti naujiems vežėjams
Konkurencijos taryba nustatė, kad susisiekimo ministro 2020 m. patvirtintos taisyklės, pagal kurias krovinių vežėjams suteikiama prieiga prie perpildytų geležinkelių ruožų, privilegijuoja rinkoje veikiančią bendrovę „LTG Cargo“ ir diskriminuoja kitas tas pačias paslaugas galinčias teikti įmones.
Konkurencijos tarybos vertinimu, tokios taisyklių nuostatos privilegijuoja rinkoje jau veikiančią ir krovinius geležinkeliu vežančią bendrovę „LTG Cargo“, nes ji gali nepatirdama papildomų išlaidų pagrįsti, kad yra tinkamai pasirengusi panaudoti prašomus geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. Tuo tarpu į rinką norintis įeiti vežėjas turi pateikti sutartis dėl krovinio vežimo, įsigyti riedmenis bei įdarbinti reikiamus darbuotojus ir prisiimti su tuo susijusią finansinę riziką, net nežinodamas, ar gaus prieigą prie visos prašomos geležinkelių dalies, taigi, neturėdamas garantijų, kad apskritai galės pradėti vykdyti tokią veiklą.
Įvertinusi visas aplinkybes, Konkurencijos taryba nusprendė, kad susisiekimo ministro patvirtintų taisyklių nuostatos sukūrė kliūtis į krovinių vežimo geležinkeliais rinką ateiti naujiems vežėjams, nes jau veikianti įmonė buvo privilegijuojama.
Susisiekimo ministerija įpareigota per tris mėnesius pakeisti taisyklių nuostatas taip, kad jos neprieštarautų Konkurencijos įstatymo reikalavimams, ir sumokėti 40,5 tūkst. eurų baudą.
Konkurencijos taryba nutraukė procedūrą dėl kitų reguliavimo nuostatų, susijusių su darbuotojų mokymais, nes Susisiekimo ministerija jau tyrimo metu pakeitė anksčiau vežėjams taikytus reikalavimus.
Nutarimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo įteikimo arba paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos.
