Sukūrė išskirtinę prekių tiekimo sistemą – skiria dėmesį ir greičiui, ir tvarumui

Vakar Alytaus pieninėje buvo suslėgti varškės sūriai, supakuota šviežia varškė, išpilstytas pienas, o šįryt visa tai jau „Norfos“ parduotuvių lentynose.

Vakar „Rivonos“ konditerijos padalinyje Kėdainiuose buvo iškepta „Duončiaus“ duona, o šįryt ji jau atsidūrė pirkėjų krepšiuose.

Ir taip diena iš dienos: švieži maisto produktai, o kartu ir bakalėjos bei pramoninės prekės, iš centrinio „Norfos mažmenos“ sandėlio Kėdainiuose anksti rytą išgabenami į 158 „Norfos“ parduotuves Lietuvoje, kad joms atvėrus duris pirkėjai galėtų nusipirkti tai, kas šviežiausia.

Visas „Norfos“ parduotuvių tinklo užnugaris yra „Rivonoje“ – tai gamyba, logistika ir visi kiti mažmeninės prekybos valdymo procesai. Štai taip kaskart, paklaustas apie šio parduotuvių tinklo ir „Rivonos“ ryšį, atsako „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.

„Esu nugirdęs vieno eksperto nuomonę, kad mažmeninė prekyba yra ypač didelė logistikos verslo dalis. Ir pats galiu tai paliudyti – mūsų versle logistikai tenka skirti ypatingą dėmesį“, – pabrėžė D.Dundulis.

Viena logistikos sistemos dalis yra sutelkta į vidaus rinką, kita – į importuojamų prekių kelią, trečia – į jų paskirstymą Kėdainiuose esančiame centriniame sandėlyje.

Pasak D.Dundulio, importuojamų prekių procesas pradedamas valdyti nuo paties starto – nuo užsakymų pateikimo gamintojams Kinijoje ir gaminių išsiuntimo iš jos.

„Patys stebime logistikos procesą Kinijoje. Mes organizuojame konteinerių pristatymą tiekėjams. Tuomet, kai jie sukrauna gaminius, rūpinamės konteinerių gabenimu iki uosto, pakrovimu į laivus, atplukdžius iki Klaipėdos jūrų uosto – iškrovimu jame, muitinės procedūromis ir deklaravimu. O tada – atgabenimu iki mūsų centrinio sandėlio Kėdainiuose.

Užsakymai, gaunami iš kiekvienos „Norfos“ tinklo parduotuvės, prekių paskirstymas ir išgabenimas į jas – visas šis kelias iki pat lentynų irgi yra logistikos grandinės dalis“, – paaiškino pašnekovas.

Kiekvienas vilkikas, kas rytą nugabenęs užsakytas prekes į tinklo parduotuves, į centrinį sandėlį negrįžta tuščiomis.

Antrinės žaliavos – kartono ir plastiko pakuotės, daugkartinės prekių dėžės, surinktos gėrimų pakuotės – depozitas, taip pat ir pasibaigusio galiojimo maisto produktai – visa tai „Norfos“ parduotuvėse yra sukraunama į atsilaisvinusias vilkikų puspriekabes ir pargabenama į Kėdainius.

Sandėlyje visa tai išrūšiuojama ir paskirstoma taip, kad pasiektų antrinių žaliavų perdirbėjus.

„Jeigu prekių gamintojai – tiekėjai yra Lietuvoje, vyksta analogiškas prekių gabenimo procesas kaip ir jas importuojant, tik tiek, kad nereikia muitinės procedūrų.

Iškrovę parduotuvėse prekes maždaug du trečdaliai mūsų vilkikų grįžta į sandėlį pasikrovę ir gaminius tų tiekėjų, kurie dirba pakeliui esančiuose regionuose. Likęs trečdalis pargabena tik tai, ką surinko iš parduotuvių, – gėrimų tarą, makulatūrą, pakuotes, taigi kone visi jie grįžta pakrauti.

Tai – didelis privalumas, nes tiekėjams nebereikia siųsti savų sunkvežimių mums skirtoms prekėms atgabenti, vadinasi, nedeginami degalai ir neteršiamas oras“, – patikino D.Dundulis.

Speciali programa sudėlioja vilkikų maršrutus taip, kad jiems reikėtų įveikti kuo mažiau kilometrų.

Iš centrinio sandėlio sunkvežimiai išvažiuoja visiškai pakrauti. Į puspriekabes ir priekabas telpa po 32–38 prekių padėklus, ir kone kiekvienas vilkikas tempia jas abi.

Pakeliui iškrovus prekes iš priekabos ji paliekama stovėti, o su puspriekabe važiuojama iki maršruto pabaigos.

„Turime parengę nestandartinį logistikos sprendimą, skirtą skerdienai iš „Rivonos“ padalinio Šilalėje išvežioti.

Iš cecho vilkikas išvažiuoja traukdamas puspriekabę su priekaba.

Pasiekus Šiaulius priekaba atkabinama ir paliekama, kad ją galėtų pasiimti tame mieste esantis mūsų vilkikas. Jis skerdieną, o kartu ir mėsos gaminius, išvežioja į „Norfos“ parduotuves, esančias dalyje Žemaitijos regiono, – Šiauliuose, Telšiuose, Plungėje, Kretingoje.

Grįžęs pastarasis vilkikas iškrautą priekabą pastato į numatytą vietą, o grįždamas tuščiomis pirmasis vilkikas vėl ją prisikabina ir nutempia į Šilutę.

Tai mūsų pačių sukurta skerdienos ir mėsos gaminių išvežiojimo sistema. Parinkus geriausius maršrutus sutrumpėja vairuotojų darbo valandos, sutaupoma degalų, vadinasi, neišmetama ir CO2 teršalų.

Esu įsitikinęs, kad tokios logistikos sistemos neturi nė vienas kitas iš Lietuvoje besidarbuojančių prekybos tinklų. Tiesioj mes ją kitaip organizuojame, o tobulumui, žinoma, ribų nėra“, – kalbėjo D.Dundulis.

Už Lietuvos ribų „Rivonos“ sunkvežimiai beveik nevažiuoja. Jie kerta tik Latvijos sieną, kad galėtų pasiimti krovinius iš ten esančių tiekėjų. O iš Ukrainos prekes tinklui atgabena pačių ukrainiečių vežėjai.

Tortai, pyragai, pieno produktai, mėsos gaminiai, pusgaminiai, gaivieji gėrimai, vaisiai, daržovės. Tai tik dalis produktų, kurie, išskirstyti pagal užsakymus, kasnakt išvežami į 158 „Norfos“ tinklo parduotuves Lietuvoje.

Pirkėjams ne itin rūpi, kiek tonų gaiviųjų gėrimų butelių per dieną sukraunama ant ypač svarbaus sandėlio įrenginio – prekių skirstymo linijos. Net tai, kiek į dėžes supakuotų maisto produktų nuo jos nuslysta į šonus – į kiekvienai „Norfos“ parduotuvei paskirtą vietą.

Tačiau sandėlis yra tarsi prekybos apykaitos rato variklis – rato, kuriame sukasi užsakymai, prekės, pinigai ir kurio durys neužveriamos kiaurą parą.

„Kėdainiuose po vienu stogu yra įrengti keturių tipų sandėliai. Viename sandėliuojami sausi – ilgai galintys lentynose būti gaminiai.

Vieni jų – bakalėja: arbata, kava, cukrus, miltai, kruopos, džiovinti vaisiai ir panašios maisto prekės. Kiti – pramoninės prekės, pavyzdžiui, buitinė chemija, indai, įrankiai, drabužiai, avalynė ir kitos.

Atskiras sandėlis skirtas šviežioms daržovėms bei vaisiams. Trečias – tai terminis, arba greitai gendančių maisto produktų, sandėlis, kuriame prieš penkerius metus buvo sumontuota moderni prekių skirstymo linija – vadinamasis sorteris“, – kalbėjo D.Dundulis.

Toje pačioje salėje, kurioje stovi minėta linija, darbuotojų rankos kilnoja tuos maisto produktus, kuriuos parduotuvės užsisako ne pakuotėmis, bet nedideliais kiekiais, pavyzdžiui, tortus, brangesnius mėsos gaminius, fermentinius sūrius.

Visa tai sukraunama į kiekvienai parduotuvei skirtą dėžę specialiame stelaže ir nukreipiama į rūšiavimo liniją, o iš jos – į parduotuvei ruošiamo užsakymo vietą.

Pasak sandėlio vadovo Šarūno Rakausko, anksčiau šiame sandėlyje visą darbą tekdavo įveikti rankomis ir tam per dieną prireikdavo dešimties valandų, tačiau 2018-aisiais įrengus modernią prekių rūšiavimo liniją darbas sutrumpėjo perpus.

„Surūšiavę greitai gendančius produktus likusį darbo dienos laiką skiriame bakalėjai, pramoninėms prekėms, gėrimams ir visoms kitoms pakuotėse esančioms prekėms išskirstyti“, – paaiškino Š.Rakauskas.

Pastarajame sandėlyje prekės neužsibūna.

Atgabentos iš „Rivonos“ gamybos padalinių ir kitų tiekėjų jos tą pačią dieną išskirstomos pagal užsakymus, sukraunamos į vilkikus ir išvežamos.

Ketvirtajame sandėlyje yra iš parduotuvių pargabentos antrinės žaliavos.

„Sandėlyje, kuriame įrengta automatinė prekių skirstymo linija, nėra ilgesniam laikui saugoti skirtų prekių. Tai maisto produktai, tad jame jie neišbūna nė paros. Kadangi skubiai visa tai išvežama į parduotuves, neprarandama jų galiojimo laiko“, – sakė D.Dundulis.

Kulinarijos ir konditerijos gaminių, vadinasi, ir duonos, logistika irgi sukasi per šį sandėlį.

Pasak Kėdainiuose esančio „Rivonos“ kulinarijos cecho vadovo Antano Šiušos, nuo gamybos patalpų sandėlį skiria vos penkiasdešimt metrų.

„Kad ir kokį kulinarijos produktą pagamintume – keptą žuvį, mėsos kepsnius, „Kijevo“ kotletus, šaltieną ar mišraines, visa tai supakuojame ir perduodame paskirstymo sandėliui.

Taip pašalinama dalis logistikos grandies, kuri atsirastų, jei gamybos cechas būtų įrengtas kur nors atskirai. Neturime atskiro sandėlio kulinarijos gaminiams laikyti, nes jo nereikia. Tokiems produktams kiekviena galiojimo valanda yra svarbi. Tai – mūsų konkurencinis pranašumas, nes švieži kulinarijos gaminiai ypač greitai pasiekia vartotojus“, – sakė A.Šiuša.