Tokį siūlymą „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ komentavo Seimo narys Andrius Bagdonas ir Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas.
Pasak pokyčių siūlytojų, dabar vairuotojai, norėdami atlikti automobilio techninę apžiūrą, patiria problemų, todėl praplėtus šią paslaugą teikiančių įmonių tinklą, jas būtų galima išspręsti.
„Daugelis vairuotojų susiduria su tam tikromis problemomis, kuomet nori automobiliui atlikti techninę apžiūrą, todėl pasižiūrėjome dabartinį reglamentavimą ir akivaizdu, kad Seimo priimti įstatymai yra pakankamai liberalizavę rinką.
Tačiau susisiekimo ministro įsakymai, kurie yra žemesnio lygmens, riboja tą liberalią rinką, todėl kreipėmės į Vyriausybę ir Susisiekimo ministeriją, kad tie pertekliniai ribojimai, kalbu apie regioninį paskirstymą ir skaičių, kiek techninės apžiūros vietų galėtų būti, būtų panaikinti, ir pasakysiu, kodėl.
Visų pirma – eilės, nes yra mažai vietų, kuriose galima pasitikrinti automobilį. Antra – kaina, jeigu būtų visiškai laisva rinka, būtų galima tikėtis mažesnės kainos. Trečia – žmonių patogumas, nes jeigu atvažiuoji pasikeisti padangų iš vasarinių į žiemines ir iki techninės apžiūros liko nedaug laiko, tai tuo pačiu atvykimu galima tą padaryti.
Nekalbame, kad reikėtų panaikinti dabartinį šios paslaugos teikimo tinklą, bet papildomai tokią paslaugą galėtų teikti ir akredituoti servisai, kurie gautų Nacionalinio akreditavimo biuro dokumentus, atitiktų tarpautinius standartus ir užtikrintų kokybę“, – tokio siūlymo priežastis dėsto A.Bagdonas.
„Transeksta“ atstovo teigimu, lengvojo automobilio techninės apžiūros kaina Lietuvoje yra mažiausia visoje Europoje ir lenkia liberalizuotas rinkas.
„Lietuvoje techninės apžiūros kainą šiuo metu yra mažiausia Europoje – 23 eurai. Pas kaimynus latvius yra 35 eurai, pas estus, kurie yra liberalizavę rinką yra 43 eurai. Pas lenkus, kurie taip pat yra visiškai liberalizavę rinką ir ten yra keli šimtai taškų, į kuriuos galima atvažiuoti ir atlikti techninę apžiūrą, paslauga kainuoja apie 25–26 eurus.
Lietuvoje yra mažiausia kaina, nes dabartinis mechanizmas yra optimalus. Jis maksimaliai apkrauna patikros linijas, nesukuria perteklinių darbo vietų ir yra maksimaliai išnaudojamas“, – kainos argumentą atmeta R.Gabartas.
Vis dėlto, jis sutinka, kad šiuo metu norint atlikti techninę apžiūrą reikės palaukti eilėje ir ši problema – egzistuoja, tačiau tik Vilniuje.
„Taip, su tuo reikia sutikti, išskyrus, kad tai yra tik Vilniaus problema. Čia yra pati didžiausia transporto koncentracija, todėl ne visada suspėja. Kiek žinau, „Tuvlitos“ vadovai kitais metais ruošiasi įdiegti registravimo sistemą, kuomet žmogus pats pasirinks, atvažiuos paskirtu laiku ir tam sugaiš apie 20 minučių“, – tikina R.Gabartas.
Anot pašnekovo, dabartinė sistema yra filtras nuo techniškai netvarkingų automobilių šalies keliuose. Be to, ginčai dėl šios rinkos permainų jau buvo nukeliavę į teismą.
„Nėra jokio pasiūlymo, apart to, kad sugriaukime dabartinę sistemą, kuri yra vienintelis filtras, užkertantis kelią techniškai netvarkingiems automobiliams dalyvauti eisme. Esminis pasikeitimas būtų toks, kad neliktų kontrolės mechanizmo, kuris yra pats svarbiausias.
Tie ginčai, kurie tęsiasi beveik 20 metų su Autoverslininkų asociacija, kuri dabar nelabai gyvybinga, bet su Konkurencijos taryba bandė įpūsti permainas, buvo patekę iki Vyriausio administracinio teismo, kuris priėmė sprendimą, visiškai nepaliekant erdvės interpretavimui, kad techninė apžiūra nėra laisvoje rinkoje esanti prekė.
Tai yra gyvybiškai svarbi prievolė ir už jos neatlikimą numatyta administracinė atsakomybė. Tai ne paslauga, tai – prievolė“, – teismo sprendimą akcentuoja R.Gabartas.
„Transeksta“ atstovo manymu, niekas negali vertinti pats savo darbo. Taip ir autoservisai, kurie suremontuoja automobilį, negali įvertinti savo darbo, todėl pašnekovas pateikia ir galimą alternatyvą Liberalų frakcijos siūlymui.
„Visos techninės apžiūros įmonės yra A tipo kontrolės įstaigos, kurios negali nieko pardavinėti, remontuoti, jos turi atlikti vienintelę funkciją – tikrinti. Tikrinti kaip automobilių priežiūrą ir remontą atliko servisai.
Servisas pats suremontuoja ir sako, kad viską gerai padariau. Kaip būtų užkirstas kelias servisų piktnaudžiavimui, kad jie nedarytų papildomų darbų?
Jau dabar yra tokių kompromisų Lietuvoje. Yra įmonė „Vlantana“ – viena didžiausių transporto įmonių, jų bazė yra Klaipėdoje, o joje yra įrengta patikros linija, į kurią atvažiuoja Klaipėdos techninės apžiūros įmonės kontrolierius ir tikrina, ar su automobiliais viskas gerai. Kodėl tai negalėtų būti kitur? Manau, kad galėtų.
Tokias bazes galėtų turėti didelės įmonės, tie patys servisai. Vokietijoje yra tokia galimybė, kad servisas gali išsikviesti kvalifikuotą kontrolierių, jog jis patikrintų“, – šalies ir užsienio pavyzdžiai remiasi R.Gabartas.
Vis dėlto, seimo narys A.Bagdonas kategoriškai nesutinka su „Transekstos“ atstovo išsakytais argumentais, anot jo, niekas apie esamos sistemos griovimą nekalba.
„Visų pirma, mes nekalbame apie jokį griovimą, mes kalbame apie tai, kad Seimas yra priėmęs įstatymus, kurie šiai rinkai yra pakankamai liberalūs, bet žemesnio lygmens dokumentai riboja rinką ir sudaro monopolį tiek teritoriniu principu, tiek kiekiu.
Akivaizdu, kad vietų, kur galima pasitikrinti automobilį – trūksta. Kalbame apie jų išplėtimą, visiškai nesugriaunant dabartinės sistemos.
Jeigu jūs taikysite pačią mažiausią kainą Europoje, tai servisam reikės pasistengti ir pakonkuruoti, bet jeigu norėsite stovėti eilėje, niekas to daryti nedraus.
Stovėsite eilėje ir mokėsite mažiausią kainą, bet jeigu nuvažiuosite į autoservisą, kuriame esate įsigiję automobilį, atliekate kasmetinę techninę apžiūrą, pasikeičiate tepalus, galbūt žmogus rinksis sumokėti ne dvidešimt kelis eurus, o trisdešimt kelis. Bus pasirinkimo laisvė“, – pasikartoja A.Bagdonas.
Seimo narys pritaria, kad galimas interesų konfliktas, kai tas pats servisas ir remontuoja, ir tikrina tą patį automobilį, bet esą tai galima išspręsti, tačiau svarbu atsižvelgti į Konkurencijos tarybos išvadas.
„Tokia teorinė galimybė yra, bet techniškai tą tikrai galima išspręsti. Dar norėjau atkreipti dėmesį į Konkurencijos tarybos išvadas, kuri dar 2019 metais pasakė, kad tokia tvarka, kokia yra galiojanti, netinkama ir reglamentavimą reikėtų keisti. Čia ne liberalai sugalvojo, apie tos rinkos nebuvimą kalba Konkurencijos taryba“ , – kitos institucijos argumentą pateikia A.Bagdonas.
Jis įsitikinęs, kad bet kas techninės apžiūros atlikti vis tiek negalėtų, įstaiga turėtų atitikti reikalavimus, o konkurencija dar ir sumažintų paslaugos kainą.
„Yra nacionalinis Akreditavimo biuras, kuris nustato, kad tas servisas ar patikros įmonė atitiktų tarptautinius reikalavimus. Negalėtų bet kas teikti tokios paslaugos.
Pasižiūrėjus į kitų šalių pavyzdžius, Suomijoje apskritai techninę apžiūrą atlieka tik privačios įmonės, o valstybė tik užsiima jų kontrole. Eismo įvykių, kurie įvyktų dėl automobilio gedimų, praktiškai nėra.
Dar liberalesnė rinka – Didžioji Britanija, kurioje apskritai asmuo, kuris atitinka reikalavimus ir gauna sertifikatą, gali teikti tokią paslaugą.
Nematau jokių grėsmių, kodėl kaina turėtų keistis, jeigu dabar yra mažiausia Europoje, dabartinis monopolis tokią kainą galėtų ir taikyti, o servisai, norėdami pakonkuruoti ir turėdami pakankamai profesionalius specialistus, galėtų tą kainą ir žeminti.
Svarbiausias dalykas yra žmonės, kurie stovi eilėse. Norime, kad tų eilių maksimaliai būtų kuo mažiau ir žmonės už pačią geriausią kainą gautų atitinkamai kokybišką ir gerą paslaugą“, – dėsto A.Bagdonas.
Techninių apžiūrių įmonių asociacijos atstovas tikina, kad nauja sistema eilių klausimo vis tiek neišspręstų, nes galimybės patekti į tikrai gerą servisą irgi tenka laukti.
„Esu girdėjęs iš žmonių, turinčių servisų tinklus, kad galėtų tokią paslaugą atlikti ir nemokamai.
Reikėtų investuoti į patikros liniją, diagnostiką, žmones, nes techninės apžiūros įstaigose dirba tik aukštąjį techninį išsilavinimą turintys žmonės, jiems kasmet atliekami kvalifikacijos kėlimai, mokymai ir panašiai. Tai yra brangus malonumas.
Taip, yra nuostabiai dirbančių servisų su puikiausiais specialistais, bet jų yra vienetai. Tai gamintojų atstovai, kuriuos galima suskaičiuoti ant pirštų, o į juos patekti – taip pat didelės eilės.
Lietuvoje automobilių servisų yra apie 8–9 tūkstančiai, kiek tiksliai – niekas nežino. Jų niekas nekontroliuoja ir jie neatlieka tos funkcijos, kurią atlieka techninės apžiūros stotys – užskirsti kelią ratuotiems „lavonams“ dalyvauti eisme.
Tai yra didelė problema, pradėkime nuo esminių dalykų, o ne nuo to kas geriausiai galėtų nuskambėti. Manau, kad viešasis interesas yra saugumas, o ne tai, kad servisai turėtų daugiau klientų“, – pasakoja R.Gabartas.
Jis priduria, kad po rinkos liberalizacijos Suomijoje šios paslaugos kaina pakilo iki šimto eurų, o Lenkijoje iš techninės apžiūros liko tik imitacija.
„Lenkijoje iš pirmo karto techninę apžiūrą praeina 96–97 proc. automobilių. Tai reiškia, jog tai yra visiška veiklos imitacija, techninės apžiūros talonų pardavinėjimas ir nulis kontrolės.
Kodėl dar tai būtų blogai Lietuvoje? Skirtingai nuo britų, kur yra susiformavusios tradicijos, ką daro servisas ir kaip žmonės žiūri į automobilių priežiūrą. Ten problemos yra sprendžiamos, o Lietuvos garažiukuose tos problemos yra maskuojamos.
Kelyje važinėja automobiliai ne tik su išlupinėtais katalizatoriais, bet ir elektroninės saugos sistemomis“, – savo argumentus dėsto R.Gabartas.
Žmonėms dažniausiai reikia kelių paprastų dalykų: greičio, kokybės ir prieinamos kainos. Didžiausia problema – eilės, o servisams prireiktų milžiniškų investicijų.
„Dabartiniai įstatymai apibrėžia, kad iki artimiausios techninė apžiūros stoties turi būti daugiausiai 30 km atstumas. Ar įsivaizduojate serviso įmonę, kuri atidarytų patikros stotį, ten, kur per dieną atvažiuoja penki automobiliai?
Eilės yra Vilniaus problema, kuri bus išspręsta, nes tam skiriamas dėmesys ir daug investuojama. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Elektrėnuose buvo atidaryta nauja stotis, kuri kainavo apie pusantro milijono. Tik tam, kad būtų patikrinti automobiliai ir nevykdoma jokia kita komercinė veikla. Ar servisai pasiryžtų kokioms išlaidoms, turėdami prievolę tik tikrinti? Stipriai abejoju.
O į didžiuosius servisus, pavyzdžiui „Kia“ servisą, reikia laukti tris savaites, kad galėtum pasikeisti tepalus“, – sako R.Gabartas.
Nepaisant to, Seimo narys įsitikinęs, kad problemą išspręstų servisai.
„Pagrindinis mūsų tikslas, kad automobilių savininkai gautų kokybišką patikrą, kad kaina būtų maksimaliai maža, patikros laikas – kuo trumpesnis ir patogumas. Vilniaus klausimą iš karto išspręstų Susisiekimo ministerijos įsakymo panaikinimas.
Kalbame apie regioninio principo panaikinimą, todėl, kad vienose vietose yra daug automobilių, o kitose – nėra daug ir apie vietų, kuriose būtų galima pasitikrinti automobilį kiekį.
Iš esmės, kalbame apie du dalykus, kurie išplėstų dabartinį reglamentavimą, pakankamai liberalizuotų rinką ir leistų kitiems jos dalyviams tokią paslaugą teikti.
Jeigu dabartinis monopolis išlaikys tokią pačią kainą, nematau jokių grėsmių vairuotojams“, – tikina A.Bagdonas.
Jis priduria, kad naujam automobiliui tris metus nėra reikalaujama atlikti techninę apžiūrą, nes yra pasitikima importuotojais ir servisais, kurie turi garsų vardą ir nerizikuotų jo susitepti. O dabartinis monopolis priešinasi, nes stengiasi išlaikyti savo poziciją rinkoje.
„Transekstos“ atstovas atsako į tokią kritiką, kad technines apžiūras atlieka keletas nepriklausomų įmonių, todėl tai – nėra monopolis.
„Lietuvoje technines apžiūras atlieka dešimt viena nuo kitos nepriklausomų įmonių. Ar tai yra monopolis?
Kaip paslauga ir kokybė būtų išlaikyta kokiame Aukštadvaryje, kur automobiliai nevažiuoja? Ar finansuotų servisai tokį nerentabilų objektą?
Seime V.Pranckietis davė labai keistą pavyzdį apie žemės ūkio technikos patikrą, kuri vyksta tokiu principu, kad atvažiuoja savivaldybės specialistas pas ūkininką į kiemą, apsidairo, pasiima po penkis ar šešis eurus ir išvažiuoja. Tai yra visiškas veiklos imitavimas ir žmogui tai labai patogu.
Konkretus pasiūlymas, kaip sukurti efektyviai veikiančią ir visiems prieinamą sistemą, kol kas nenuskambėjo“, – pasakoja R.Gabartas.
„Kadangi visos įmonės yra susivienijusios į asociaciją, todėl mes tai vadiname monopoliu ir jie bet kokia kaina siekia, kad į rinką neateitų nauji dalyviai ir nenori dalintis pelnu.
Mūsų tikslas – problemų sprendimas, akivaizdu, kad didmiesčiuose jos nėra sprendžiamos kelis dešimtmečius.
Manome, kad tais dviem Susisiekimo ministerijos įsakymais, kalbu apie regioninį principą, kad vienoje vietoje gali būti tik viena patikros vieta, tai – visiškas nesusipratimas.
Kadangi susisiekimo ministras yra liberalių pažiūrų, manau, kad rasime sprendimo būdus, kad paslauga būtų kokybiška ir nereikėtų stovėti eilėse.
O visi tie argumentai – neįtikina, nes jie naudojami tam, kad monopolis išliktų, o mūsų tikslas, kad jo nebūtų“, – dar kartą pokyčių tikslus įvardina A.Bagdonas.
„Prieš porą metų įdiegta sistema, kad kiekvieną pavasarį Transporto saugos administracija peržiūri visus veiklos rodiklius: kaip pelningai dirbama, kokia yra infliacija ir panašiai, bei perskaičiuoja kainas.
Kol kas labai stipriai atsiliekame nuo to, koks poreikis yra didinti kainas, kad būtų užkamšytos visos skylės, tai dėl pelningumo gerai dirbantys servisai tikrai čia nesiveržtų.
Kitas momentas – Belgijoje yra lygiai toks pat techninės apžiūros sistemos modelis kaip ir Lietuvoje. Lygiai taip pat padalinta į regionus, jie prieš keletą metų ten kilo diskusijos dėl liberalizavimo. Jie sumodeliavo visus variantus kaip galėtų būti, išsiaiškino, kaip kontrolės mechanizmas išaugtų ir atsisakė. Tai nėra atsitiktinumas“, – į politiko kritiką apie pelno dalybas atsako R.Gabartas.
