Kaip užtikrinti, kad kas dvejus metus atliekama TA būtų paprastesnė?
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Romualdo Vaitkaus teigimu, konkurencija techninės apžiūros klausimu yra sumažinta dirbtinai. „Norime, kad visi gyventojai ir vartotojai paslaugą gautų vieno langelio principu, arčiau namų“, – spaudos konferencijoje sakė jis. Iniciatorių manymu, toks sprendimas galėtų būti net pigesnis.
Spaudos konferencijoje pastebėta, kad net traktorių lengviau „pravaryti“ ir gauti leidimą toliau eksploatuoti eisme, nei lengvąjį automobilį.
Jis priminė, kad 2019 metais Konkurencijos taryba Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai siūlė atsisakyti privalomą techninę apžiūrą vykdančių įmonių skaičiaus ribojimo ir įmonių išdėstymo šalies teritorijoje kriterijų.
„Esu vienas iš 1,5 mln. žmonių, kuris turi problemą, kad reikia atskirai važiuoti į techninę apžiūros aptarnavimo stotį ir ten gauti leidimą eksploatuoti automobilį“, – pasakojo liberalas Viktoras Pranckietis.
Užsiregistravo iš anksto, nuvažiavo 14.30 val. ir galėjo susimokėti tik 14.45 val., kol laukė 15.00 val. vizito techninės apžiūros centre. Tuo jis liko nustebęs – negi per tą laiką pasikeis pinigų vertė?
„Taip nėra gerai. Laikas aiškus, kaina aiški, bet yra kažkokie valdiški apribojimai“, – kalbėjo politikas.
Tačiau jis tikina nenuvertinantis ir praeitos valdžios siekio rūpintis, kad eisme dalyvautų techniškai tvarkingos transporto priemonės. Vis tik jis atkreipia dėmesį, kad būtent autoservisai užtikrina, kad automobiliai ar kitos transporto priemonės būtų tvarkingos.
Jeigu verslai ir autoservisai, kurie prižiūri vairuotojų automobilius, prisiimtų atsakomybę ir duotų leidimą eksploatuoti automobilį, visiems būtų paprasčiau, tikino jis.
Andrius Bagdonas antrino dėl liberalizavimo poreikio šioje rinkoje. „Saugaus eismo automobilių kelių įstatymas Seime yra gana liberalus, tačiau žemesni teisės aktai yra atėmę galimybę žmonėms rinktis“, – pabrėžė spaudos konferencijos dalyvis.
„Frakcijos vardu prašome naikinti neskaidrią biurokratiją“, – pridūrė politikas.
Lietuvos verslo konfederacijos tarybos narys Mantas Andriuškevičius priminė, kokia tvarka buvo anksčiau. „Mes, kaip Verslo konferedacija, matome, kad šia rinka nebūtų galima pavadinti laisva“, – dėstė jis. Naujas žaidėjas į rinką ateiti praktiškai negali.
M.Andriuškevičius pridūrė, kad Konkurencijos taryba sutinka, kad reikia liberalizuoti rinką, buvo pateikiamos rekomendacijos. Tačiau nuo 2019 m. niekas nepasikeitė.
Tačiau bendrijoje atliktos techninės apžiūros pripažįstamos ir nacionaliniu mastu. Net ir tam reikėjo daug pastangų ir laiko.
Šiu metu valstybė nustato, kiek turi būti paslaugas teikiančių įmonių, kiek jose turi dirbti darbuotojų.
Siekiama, kad būtų daugiau tokias paslaugas teikiančių įmonių, nereikėtų stovėti eilėse ir taip sutaupyti bent pusdienį. Jei autoservisai turės leidimą suteikti galimybę pratęsti transporto priemonės eksploatavimo laiką, tuo vairuotojai galėtų pasinaudoti.
R.Vaitkaus teigimu, aptarnavimo kokybė neturėtų kristi – mat ši rinka yra prižiūrima.
Spaudos konferencijoje siūlymus pristatė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Andrius Bagdonas, Viktoras Pranckietis, Romualdas Vaitkus bei Lietuvos verslo konfederacijos tarybos narys Mantas Andriuškevičius.
Primename, kad šiuo metu privalomąją tehninę apžiūrą transporto priemonėms galima atlikti UAB „Tuvlita“ padaliniuose, UAB Kauno techninės apžiūros centre, UAB „Transkona“, UAB Šiaulių techninių apžiūrų centre, UAB Panevėžio techninės apžiūros centre, UAB „Skirlita“, UAB Marijampolės techninės apžiūros centre, UAB Utenos techninių apžiūrų centre, UAB Telšių techninių apžiūrų centre, UAB Tauragės techninių apžiūrų centre.
Nuo šių metų liepos vidurio TA kainos padidėjo. Šiuo metu apžiūros centruose patikrinti lengvąjį automobilį (M1 klasė), varomą benzinu, kainuoja 23 eurus. Jei lengvasis automobilis varomas dyzelinu, patikros kaina – 26,7 euro. Jei automobilyje įmontuotos dujos, TA kainuoja 28,9 euro.
Už motociklo ar mopedo (L1, L3 klasė) techninę apžiūrą teks mokėti 11,3 euro. Tuo metu už lengvojo automobilio priekabą iki 750 kg (O1 klasė) vairuotojai moka 8,6 euro.
Mano, kad kiltų interesų konfliktas
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ pateikė ir savo pastebėjimus.
„Tiesą sakant, tas įžvalgas, kuriomis pasidalino Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai, kol kas sudėtinga vadinti „reforma“, nes be pasiūlymų sugriauti šiuo metu veikiančią techninės apžiūros sistemą ir iš esmės panaikinti vienintelį „filtrą“, užkertantį kelią eisme dalyvauti techniškai netvarkingoms (kai kuriais atvejais – mirtiną pavojų keliančioms) transporto priemonėms, Seimo nariai nepateikė jokių realių alternatyvų.
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ pozicija ir argumentai nepasikeitė per beveik du pastaruosius dešimtmečius, kiek tęsiasi laikas nuo laiko (tiksliau – kone po kiekvienų Seimo rinkimų) diskusijos apie „Tuvltilos monopolį“. Esminis dalykas, kurį reikėtų suvokti: „techninė apžiūra nėra laisvoje rinkoje esanti prekė“, o gyvybiškai svarbi prievolė, už kurios neatlikimą numatoma administracinė atsakomybė.
Tokį išaiškinimą yra pateikęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendęs asociacijos „Transeksta“ ir Konkurencijos tarybos ginčą. Teismas konstatavo, kad „techninės apžiūros vykdymas yra priskirtas ne laisvos rinkos sričiai – tai išimtinai valstybinės valdžios funkcija, deleguota juridiniams asmenims, susijusi su viešuoju interesu bei saugumo užtikrinimu transporto srityje“, – rašoma Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovo spaudai Renaldo Gabarto perduotame komentare.
Primenama, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 str., apibrėždamas saugaus eismo principus nurodo, kad „eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai“. Tuo metu 6 str. nustato, kad „eismo saugumas užtikrinamas reguliuojant ir kontroliuojant juridinių ir fizinių asmenų veiklą eismo saugumo užtikrinimo srityje“.
„Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad visos 10 techninės apžiūros įmonių privalo atitikti vadinamojo „A“ tipo kontrolės įstaigoms keliamus reikalavimus, susijusius su bešališkumu ir nepriklausomumas. Jos negali atlikti jokių kitų funkcijų ar darbų – remontuoti automobilių, pradavinėti atsarginių detalių ir pan. išskyrus tiesioginę. T. y. tikrinti transporto priemonių techninę būklę ir eliminuoti iš gatvių grėsmę kitiems eismo dalyviams keliančias mašinas.
Drauge TA įmonės atlieka ir savotišką nepriklausomų technikos ekspertų – patarėjų misiją, labai aiškiai įvardindamos, kokios automobilio detalės, mechanizmai ar sistemos iš tiesų yra susidėvėjusios, kas kelia padidintą riziką eismo saugumui ir ką būtina keiti“, – teigiama komentare.
Manoma, kad jei servisai, kuriuose vairuotojai remontuotų automobilius, būtų atsakingi už transporto priemonių techninės būklės patikrinimą, kiltų interesų konfliktas.
„Nesant tinkamo kontrolės mechanizmo techninės apžiūrą vykdantys subjektai galės daug laisviau ir lengviau piktnaudžiauti savo įgaliojimais, ignoruoti matomus transporto priemonių defektus. Tokiomis sąlygomis plisti korupcijos židiniams taip pat bus ženkliai lengviau.
Pavyzdžiui, Lenkijoje ir Estijoje liberalizavus techninės apžiūros sistemas iš pirmo karto TA kontrolierių „palaiminimą“ gauna bemaž 96 – 98 proc. automobilių (Lietuvoje apie 50–52 proc.). Toks rodiklis reiškia, kad beveik visos transporto priemonės šiose šalyse yra „be techninių defektų“, kas, akivaizdu, yra ne tiesa. Tokį aukštą praeinamumo rodiklį gali tik techninės apžiūros kontrolierių netinkamai atliekama techninė apžiūra, virtusi formalumu ir paprasčiausiu TA dokumentų pardavinėjimu“, – priduria atstovai.
„Po to, kai liberalusis TA modelis buvo įdiegtas Estijoje ir Lenkijoje tenykščiai eismo saugumo specialistai ir pareigūnai, atsakingi už transporto politiką, pripažino, kad transporto priemonių parko techninė būklė nepagerėjo, o paprasčiausio TA pardavinėjimo atvejų padaugėjo. Priešingai nei prognozuota, kainos pakilo, nes norint atlikti visas patikros operacijas būtina investuoti į specialią įrangą, kokios tradiciniai servisai niekuomet nenaudoja. Tai ypač akivaizdu kalbant apie sunkiojo transporto techninės būklės patikrą“, – pastebi asociacijos „Transeksta“ direktorius Gintautas Šlėderis.
Šiuo metu galiojantys įstatymai apibrėžia techninės apžiūros stočių tinklo tankį. Jis turi būti toks, kad iš bet kurio provincijos užkampio į patikrą nereikėtų važiuoti toliau 30 kilometrų. Todėl Lietuvoje TA stotys (iš viso jų yra 69) veikia netgi tokiose vietos, kur per dieną atvykstančius automobilius galima suskaičiuoti ant pirštų, nors apžiūros metu naudojama įranga ir kaina turi būti tokia pat, kaip ir didžiuosiuose miestuose, atkreipia dėmesį atstovai.
Asociacijos manymu, dabartinė sistema leidžia užtikrinti mažiausią TA kainą visos Europos mastu.
„Priklausomai nuo variklio tipo ir dalų rūšies 23–28 eurai. Už panašios apimties diagnostiką automobilių servisai prašo mažiausiai dvigubai didesnės sumos. Palyginimui: Latvijoje techninė apžiūra, kurią privalu atlikti kasmet, kainuoja 35 eurus, o Estijoje – 43 eurų. Vokietijoje ar Suomijoje analogiškos transporto priemonių patikros procedūros kainuoja daugiau nei 100 eurų.
Įdomu, kad Belgijoje, kur veikia visiškai toks pat TA modelis kaip ir Lietuvoje, prieš keletą metų taip pat buvo kilusios diskusijos, ar nereiktų liberalizuoti TA sistemos, tačiau ten politikai sumodeliavo, kiek kartų išaugtų kontrolės mechanizmo kaštai, ir sumanymo atsisakė“, – pastebėjimais dalijosi atstovai.
