Vilnietis Sigitas Kuodzevičius daugiau kaip metus važinėja tik elektromobiliu. Garaže turi įkrovimo stotelę, todėl nereikia vakare ieškoti viešos įkrovimo vietos.
„Jeigu baterija ne visiškai iškrauta, per 3–4 valandas garaže baterija įsikrauna iki 80 procentų“, – pasakojo elektromobilio vairuotojas. Vairuotojai, važinėjantys automobiliais su vidaus degimo varikliu, teigia, kad jų kelionė paprastesnė – lengva planuoti kur ir kada įsipils degalų, nesukant galvos dėl maršruto.
„Su įkrovimo stotelėmis nėra didelių problemų, bet jų reikia ieškoti, ir dar kiekviena jų reikalauja vis kitokios valdymo programos, ar kitokio būdo įsikrauti. Savo telefone turiu 8 ar 9 skirtingas programėles, kad galėčiau įsikrauti. Nemokamose vengiu krautis, jos dažnai būna užimtos – kraunuosi mokamose, nes nereikia laukti“, – dėstė vilnietis Sigitas.
Susisiekimo ministerija su energetikais planuoja sparčiai plėsti įkrovimo stotelių tinklą, šalia valstybinės reikšmės kelių įkurti elektromobilių įkrovimo parkus. Stotelės būtų įrengtos degalinėse, stotyse, oro ir vandens uostuose, ne tik savivaldybėms priklausančiuose, bet ir privačiuose sklypuose.
Kaip minėjo Susisiekimo ministerijos vyresnioji patarėja Aistė Gasiūnienė, Europos Sąjungos pagrindiniuose keliuose kas 60 km turi būti įrengti elektromobilių įkrovimo parkai. Nustatyta galia juose – 600 kW krovimo įranga, ne mažiau kaip 2 stotelės su 150 kW įkrovimo galia.
„Mažiau apkrautuose keliuose turėtų būti 300kW parkai ir ne mažiau kaip viena 150kW įkrovimo vieta“, – pridūrė ji.
Lietuvos tikslas, kad iki 2023 m. būtų ne mažiau kaip 6000 viešo įkrovimo prieigų.
Dabar Lietuvoje yra 1,5 tūkst. viešų įkrovimo vietų.
Tačiau elektromobilių entuziastai mano, kad kiekvienas pats gali pasirūpinti savo įkrovimo stotele.
Nereikia visą laiką galvoti, kad viskuo turi pasirūpinti valstybė. Pats žmogus turi galvoti, kaip ir kur krausis savo automobilį.
Ir iš viso ,ar jam jo reikia, ar jis tiks jo gyvenimo būdui, jeigu žmogus sako, kad neturi elektromobilio, nes neturi kur jo įsikrauti, tai tėra pasiteisinimas“, – kalbėjo elektromobilių pradininkas Mindaugas Plukys.
M.Plukys sako, kad Lietuvos elektromobilių rinką pagyvintų didesnė konkurencija – elektrinės mašinos iš Amerikos bei Kinijos.
„Rinkoje mes galime pasirinkti naują elektrinį „Dacia“, kuris kainuoja 17 tūkst. eurų, tačiau lietuvis už tiek gali nusipirkti naudotą kito gamintojo elektrinį automobilį“, – pabrėžė jis. Tačiau kaina gali kilti iki 100 tūkst. eurų.
Anot M.Plukio, jei vairuotojas nusprendė įsigyti naudotą elektromobilį, reikia rasti patikimą pardavimą ir žinoti, kas ir kaip važinėjo šia transporto priemone.
„Ar pigiau važiuoti nei su vidaus degimo varikliu? Jeigu krauniesi greitoje ir galingoje 200 kW įkrovimo stotelėje, dažniausia kilovatvalandė kainuoja 80 centų, tai tada beveik tas pats, kaip su vidaus degimo varikliu“, – atsakė elektromobilį jau metus vairuojantis vilnietis Sigitas.
Palyginti su įkrovimo infrastuktūra, Europoje elektromobilių daugėja neproporcingai greitai, todėl parengtas didelis elektrifikacijos planas.
Visos 60 Lietuvos savivaldybių yra parengusios viešo naudojimo infrastruktūros planus 2023 metams. A.Gasiūnienės teigimu, projektui įgyvendinti yra skirta 90 mln. eurų iš Susisiekimo ministerijos ir Europos Sąjungos lėšų.
