Vokietijos ekonomikoje jaučiama krizė, nes mažėja užsakymų, o vartotojų perkamoji galia mažėja didėjant infliacijai, praneša Vokietijos visuomeninis žiniasklaidos kanalas „Deutsche Welle“.
Šalies automobilių gamintojai taip pat susiduria su sunkumais, tačiau juos dar labiau sustiprina didėjančios kadaise galingos pramonės šakos struktūrinės problemos.
Dėl perėjimo prie elektrinio judumo ir autonominio vairavimo didėja sąnaudos, o reikalingos lėšos, vis dar gaunamos daugiausia iš vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių pardavimo, tampa vis labiau neaiškios, jau nekalbant apie tai, kad jos politiškai nepageidaujamos.
2023 m. pirmojo pusmečio įmonių duomenys buvo džiuginantys tokioms bendrovėms kaip „Volkswagen“, „Mercedes Benz“ ir BMW. Visos jos pranešė apie padidėjusias pajamas ir didesnį pelną.
Tačiau jų likusios metų dalies prognozės nuvylė investuotojų ir akcininkų lūkesčius. Infliacija ir didėjančios palūkanų normos daro slopinantį poveikį, be to, mažėja naujų transporto priemonių paklausa.
„Net jei matome gamybos padidėjimą, tai nereiškia, kad padėtis švelnėja“, – perspėjo Vokietijos automobilių pramonės asociacijos prezidentė Hildegarda Miuler, pažymėdama, kad 2019 m. pardavimai vis dar buvo daugiau nei penktadaliu mažesni už iki pandemijos buvusį lygį.
Vokietijoje mažėja užsakymų, ypač akumuliatorinių transporto priemonių, paklausa smuko tik iki maždaug 60 proc. praėjusių metų apimčių.
Sparčiai besivystanti Kinijos rinka
Tuo tarpu Kinijoje, didžiausioje ir svarbiausioje pasaulio automobilių rinkoje, sparčiai auga elektromobilių sektorius ir ji pirmauja ne tik pagal naujų automobilių registraciją, bet ir pagal jų gamybą. Šiuo metu kas antras elektromobilis pasaulyje važinėja Kinijoje.
Kinijos gamintojai taip pat sparčiai daro technologinę pažangą ir sparčiai vejasi pramonės lyderę „Tesla“. Kinijos automobilių pirkėjai tiek iš viduriniosios, tiek iš didesnių pajamų klasės vis dažniau renkasi vietinius prekės ženklus.
Remiantis naujausiais Kinijos lengvųjų automobilių asociacijos naujausiais duomenimis, didžiausias Kinijos automobilių gamintojas BYD per pirmąjį šių metų pusmetį pardavė 29 proc. daugiau grynai elektrinių automobilių nei „Tesla“.
„Šioje rinkoje vyksta perversmas“, – neseniai žurnalistams sakė „VW China“ valdybos narys Ralfas Brandstätteris, kuris buvo priverstas pripažinti, kad pirmąjį ketvirtį Kinijoje „Volkswagen“ pardavė daugiau nei BYD. Šis koncernas klientams Kinijoje pristatė beveik dvidešimt kartų daugiau elektromobilių nei „Volkswagen“.
Siekdama pagauti kylančios Kinijos automobilių pramonės galios bangą, „Volkswagen“ paskelbė apie partnerystę su automobilių gamintoju „Xpeng“ elektromobilių, programinės įrangos ir autonominio vairavimo srityse.
Susijungimo su Kinijos startuoliu kaina „Volkswagen“ koncernui siekia 700 mln. dolerių, o jo tikslas – iki 2026 m. Kinijos rinkai pateikti du elektrinius „Volkswagen“ modelius.
Masinės rinkos puvinys plinta į prabangos sektorių
Didėjantį spaudimą rinkoje jaučia ir „Volkswagen“ priklausantys aukščiausios klasės prekių ženklai „Porsche“ ir „Audi“, taip pat kiti du Vokietijos prabangių automobilių gamintojai „Mercedes-Benz“ ir BMW.
Automobilių pramonės konsultacijų įmonė „Berylls“ neseniai atliktame rinkos tyrime teigė, kad pasaulyje vyksta „sargybinių kaita Kinijoje“ aukščiausios klasės automobilių segmente.
Konkuruodami su tradiciniais prabangių automobilių gamintojais iš Vokietijos, kinai juos „aplenkia greitąja juostą“, teigiama tyrime.
Dešimtmečius Vokietijos automobilių gamintojai dominavo Kinijos rinkoje, taikydami apgaulingą strategiją: jie diegė technologijas, kurias sukūrė kaip papildomą įrangą vartotojams, ir toliau pardavinėjo jas už aukščiausią kainą, kol konkurentai pasivijo juos.
„Kaip ši produktų strategija neatitinka dabartinių Kinijos automobilių pirkėjų lūkesčių, Vokietijos OEM (originalios įrangos gamintojai) šiuo metu pirmą kartą patiria – tai kelia nerimą ateityje“, – rašė „Berylls China“ vykdomasis direktorius Willy Wangas.
„Kinijai užimant pirmaujančią vietą vartotojų inovacijų srityje, Kinijos pirkėjai neturi nei kantrybės, kol technologijos pasklis žemyn, nei noro papildomai mokėti už naujausias funkcijas“, – rašė Wangas.
Anksčiau vokiški prabangūs automobiliai buvo laikomi idealiais statuso simboliais kylančiai Kinijos viduriniajai ir aukštesniajai klasei. Buvo manoma, kad vietiniai prekių ženklai yra technologiškai atsilikę ir menkai įtikina kokybe.
Koziris – skaitmeninės funkcijos
Tačiau dabar Kinijoje gaminamos transporto priemonės tampa vis populiaresnės, ypač dėl skaitmeninių funkcijų, tokių kaip pažangios pagalbos ir informacijos ir pramogų sistemos. Tai nenuostabu, atsižvelgiant į eismo situaciją perpildytuose Kinijos keliuose.
Tyrimo duomenimis, kalbant apie tokius dalykus kaip komfortas ir kokybė, pirkėjai mano, kad jie yra beveik tokie patys ar net šiek tiek geresni už pripažintus automobilių gamintojus.
„Vokietijos automobilių pramonė greičiausiai nebeatliks tokio pat dominuojančio vaidmens Kinijos automobilių sektoriuje, koks buvo per pastaruosius 20 metų“, – sako Merics instituto Kinijos ekspertas Gregoras Sebastianas. Kinijos pirkėjams technologijos keičia tradicines savybes kaip pirkimo priežastis, sakė jis „Deutsche Welle“.
Į pirmąjį dešimtuką nepatenka nė vienas Vokietijos gamintojas
Nenuostabu, kad dabar 80 proc. visų baterijomis varomų elektrinių transporto priemonių Kinijoje pagamina vietos gamintojai. Tarp dešimties didžiausių pardavėjų yra tik „Tesla“. Vokiečių prekės ženklai šiame sąraše nebedalyvauja.
Kalbant apie visą Kinijos automobilių rinką, įskaitant ir transporto priemones su vidaus degimo varikliais, šiais metais Kinijos prekių ženklai pirmą kartą pralenks užsienio prekių ženklus ir užims 51 proc. rinkos.
Prognozuojama, kad iki 2030 m. ši dalis padidės iki 65 proc., teigiama vadybos konsultantų „AlixPartners“ 2023 m. pasaulinės automobilių rinkos apžvalgos ataskaitoje.
Kinija – eksporto čempionė
Ataskaitoje prognozuojama, kad Europoje automobilių pardavimai išliks maždaug 15 proc. mažesni nei prieš pandemiją. Tikėtina, kad tai bus ilgalaikė perspektyva. Europos gamintojus vis labiau slėgs ir Kinijos elektromobilių gamintojai savo šalies rinkose.
Nenuostabu, kad 2023 m. pirmąjį ketvirtį Kinija pakeitė Japoniją pasaulio automobilių eksporto čempione. 2020 m. ji vis dar buvo šeštoje vietoje. Azijos šalis žengia į priekį kaip pardavimo rinka, eksportuotoja ir gamybos vieta.
„Kinija yra pakeliui į automobilių pramonės supervalstybę“, – „Deutsche Welle“ sakė „AlixPartners“ automobilių pramonės ekspertas Fabianas Piontekas.
Europos gamintojams vis dažniau tenka ginti rinkos dalį savo šalyje. „Rekordinio Vokietijos automobilių gamintojų pelno era eina į pabaigą“, – reziumavo jis.
Parengta pagal „Deutsche Welle“ publikaciją.
