Tai numatantį pasiūlymą kitų metų biudžeto projektui įregistravo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Vilija Targamadzė, Laima Nagienė, Zigmantas Balčytis, Saulius Skvernelis, Algirdas Butkevičius ir kiti.
„Nuo 2024 m. pradedamas įgyvendinti įtraukusis ugdymas ir mokykloms reikės užtikrinti saugų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pavėžėjimą. Todėl ženkliai padaugėjo pavežamų mokinių skaičius, iš savivaldybių tai pareikalavo didesnių finansinių išteklių“, – sako pasiūlymo autoriai.
Jie atkreipia dėmesį į tai, kad iki 2021 m. buvo valstybės vykdoma Geltonųjų autobusų programa, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija centralizuotai pirkdavo autobusus ir paskirstydavo savivaldybių mokykloms.
Seimo demokratai pastebi, kad šiuo metu savivaldybės, vertindamos mokinių pavėžėjimo poreikį, perka autobusus mokinių pavėžėjimui iš savo biudžeto, tačiau dėl finansų stygiaus to nepajėgia padaryti.
Mokinių vežiojimo į mokyklą paslauga padeda toliau nuo mokyklos gyvenantiems vaikams pasiekti ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigas.
Seimo demokratų duomenimis, 2022 m. buvo vežiojama 2,9 proc. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo ir 20,5 proc. – bendrojo ugdymo mokyklas lankančių mokinių.
Pasiūlymą įregistravę Seimo nariai sako, kad mokiniai ikimokyklinio ugdymo mokyklas dažniausiai pasiekia privačiu transportu (40 proc.), geltonaisiais autobusais (31,1 proc.), bendrojo ugdymo mokyklas – maršrutiniu transportu (36 proc.), geltonaisiais autobusais (31,4 proc.).
Per 2018–2022 m. laikotarpį padaugėjus mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, padaugėjo ir vežiojamų mokinių skaičius: nuo 71 tūkst. 810 iki 73 tūkst. 274 mokinių. Parlamentarų duomenimis, į mokyklą vežiojamas kas penktas mokinys ir tai yra gerokai daugiau, palyginti su ikimokyklinio ugdymo programų mokiniais.
