Vairuoja kiaurą parą
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ narys, bendrovės „Visla“ vadovas Viktoras Monkevičius ir pats kartais padirba vežėju. Portalui lrytas.lt jis pasakojo, kad vežėjus Lietuvoje daugiausiai tikrina Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), tačiau tą ji daro nesąžiningai – lietuvius tikrina žymiai dažniau nei vežėjus iš kitų šalių, nors tie ir daro gausybę pažeidimų.
„Kuo toliau, tuo pas mus gyventi linksmiau. Įsivaizduokite, atvažiuoja į Lietuvą užsienietis vairuotojas iš Azijos, važiuoja be tachografų kortelių, nesilaiko darbo ir poilsio režimo. Jis ir įmonė, kurioje dirba, turėtų gauti milžinišką baudą – juk pažeidė taisykles! Bet pas mus to nėra.
Tarp trečiųjų šalių vairuotojų yra tokių gudruolių, kurie važiuoja be licencijų. Turėtų būti kelių tūkstančių eurų bauda. Pinigai iškart keliautų į Lietuvos biudžetą“, – kalbėjo V.Monkevičius.
Pašnekovas tikino savo akimis regėjęs, kaip lengvai prasprūsta pažeidimus padarę užsieniečiai.
„Kartais aš pats vairuoju vilkiką. Užsieniečiai vairuotojai man sako: „Kaip gerai čia, Lietuvoje. Čia dzin – nėra jokių taisyklių. Visai kitaip nei Lenkijoje ar Vokietijoje“. Sykį mačiau tris pažeidėjus. Buvo atvažiavę mūsų inspektoriai. Pažeidėjai pasakė, kad neturi pasų, dokumentų. Tiems pažeidėjams nieko nebuvo, jie išsisuko, net mašina nebuvo areštuota“, – pasakojo jis.
Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius Sigitas Žilius kalbėjo panašiai. Pasak jo, dažniausiai užsieniečiai vairuoja be tachografų kortelių, kurios reikalingos darbo ir poilsio režimui sekti.
„Užsieniečiai atvyksta iš trečiųjų šalių, jie atvažiuoja per Lietuvos sieną be tachografų kortelių. Niekas jų netikrina ir nebaudžia. Čia yra skandalas. Tų šalių vežėjai nesilaiko darbo ir poilsio režimo, jie važiuoja dieną naktį. Trijų savaičių ar net viso mėnesio reisą jie suvažinėja per dešimt dienų. Žmonės važiuoja nemiegoję, pažeisdami įstatymus.
Tachografų kortelės neturėjimas – vienas didžiausių nusikaltimų. Griežtai negalima važiuoti be kortelės. O kai kurių šalių vežėjai iš viso jų nenaudoja. Dažniausiai tie vežėjai iš tokių šalių kaip Kirgizija, Uzbekija. Jei automobilis tūkstančius kilometrų nuvažiavo be kortelės, įmonė turi gauti baudą. Baudos gali siekti ir keliolika tūkstančių eurų. Mūsų valstybė tų baudų iš trečiųjų šalių nesusirenka“, – aiškino S.Žilius.
S.Žiliaus teigimu, trečiųjų šalių vairuotojai dažnai vyksta ir be leidimų, kai kurie jų būna net neįdarbinti, o vilkikai techniškai netvarkingi.
„Jei automobilis netvarkingas, netvarkingos padangos, varva tepalai, vadinasi, jis pažeidžia mūsų ekologines normas. Jei jis atvažiuoja be leidimo, jis irgi pažeidžia įstatymą“, – kalbėjo pašnekovas.
Lietuvos vežėjų sąjungos sekretorius ryšiams su užsienio šalimis Mečislavas Atroškevičius antrino: kartais net pasidaro baisu, kai pagalvoji, kokiomis sąlygomis vairuoja vežėjai iš Azijos.
„Žmonės iš trečiųjų šalių atvažiuoja su techniškai netvarkingais automobiliais, neprisižiūri darbo ir poilsio režimo. Kai jie papasakoja, darosi baisu. Jie važiuoja per Rusiją, ten didžiulės teritorijos, bet niekas nepaiso tachografų. Juokiamės, kad jie įsideda į akis degtukus ir vairuoja visą parą. O mes vairuojame aštuonias devynias valandas ir turime ilsėtis. Jei padirbai per mėnesį pusvalandį ilgiau, nei reikia, laukia didžiulės baudos. Sąlygos nevienodos“, – aiškino M.Atroškevičius.
Mieliau tikrina lietuvius
Tačiau, anot V.Monkevičiaus, LTSA į tokius pažeidėjus per didelio dėmesio nekreipia, daug mieliau tikrina saviškius.
„Jei Lietuvos vežėjas kažką padaro ne taip, padaro pažeidimą, lieka kaltas ir jis, ir įmonė, kurioje jis dirba. Jei mes dirbame toje pačioje teritorijoje, tai vienodos sąlygos turi būti taikomos visiems. O taip nėra“, – pabrėžė V.Monkevičius.
M.Atroškevičius pabrėžė – Lietuvos vežėjai ir įmonės tikrinimų nebijo, tačiau jaučia nesąžiningas sąlygas: kodėl vieni tikrinami nuolatos, o kiti žymiai rečiau?
„Mūsų nuostata labai paprasta – kad LTSA daugiau tikrintų užsienio vežėjus. Mus nuolat tikrina ir Lenkijoje, ir Vokietijoje, ir kitose šalyse. Jūs nepamatysite, kad Vokietijos transporto inspekcija ypač tikrintų Vokietijos mašinas. Jie dažniausiai tikrina vairuotojus iš trečiųjų šalių, Rytų bloko, tikrina lietuvius, lenkus. Mes to bandome reikalauti ir iš LTSA.
Skaudžiausia, kad tave atskalpuoja, kai nuvažiuoji į užsienį, o kai grįžti į Lietuvą, tave galutinai nurengia tautiečiai. O dar tu matai, kaip laisvai nuvažiavo koks nors kazachas ar uzbekas su velnias žino kokia dūmijančia mašina... Tai nerūpi niekam“, – teigė M.Atroškevičius.
Lietuvos vežėjų neišgirsta
M.Atroškevičiaus manymu, tokia nesąžininga situacija susidariusi dėl kelių priežasčių.
„Valdžia eina tokiu keliu: mušk savus, kad svetimi bijotų. Tikrinimas yra ne tik keliuose. Maždaug kartą per penkerius metus LTSA tikrina įmones. Jiems lengviau prieiti prie mūsų įmonių, mūsų vežėjų, juos pagauti, nubausti. Mūsų vežėjai mokūs, susimoka baudas. Tai ne visai teisinga. Mums skaudu.
Aš suprantu valdininkus. Kam reikia kažkokį užsienietį gaudyti, paskui jam rašinėti, kad jis susimokėtų baudą, kai nuvažiuoji į lietuvišką įmonę, tau ji iškart susimoka. Valdininkai sau darbo neieško“, – piktinosi jis.
Kaip aiškino V.Monkevičius, LTSA neturi nė aikštelės, kurioje galėtų laikyti areštuotus vilkikus, tad užsieniečiams tikrinti ne visada yra ir techninių galimybių.
„Būna taip, kad LTSA nustato, kad mašina su pažeidimu, o vairuotojo nėra, jis išėjęs. Inspektoriai sako: „Na, tai kaip mes dabar surasime tą išėjusį vairuotoją?“ Visos kitos šalys turi technines priemones, o LTSA neturi“, – teigė jis.
Deja, anot pašnekovų, Lietuvos valdininkai ir tarnybos nieko keisti nenori – jiems gerai taip, kaip yra. Nors vežėjai nuolat siūlo būdus, kaip būtų galima pakeisti situaciją.
V.Monkevičius sakė siūlęs LTSA, kad tam tikrus tikrinimus galėtų atlikti ne tik jie, bet ir, pavyzdžiui, pasieniečiai. Deja, į tokį siūlymą nebuvo atsižvelgta.
„Būna, kad Baltarusijos piliečiai važiuoja su lietuviškais ar lenkiškais numeriais, nes čia prisiregistruoja mašiną. Jie privalo turėti leidimą dirbti, turi turėti licenciją. Visiems dzin – važiuoja neįforminti vairuotojai, mašinos neturi licencijų, o baudų nemoka. Kaip galima su jais konkuruoti?
Pasiūliau, kad pasieniečiai galėtų tikrinti, ar trečiųjų šalių piliečiai turi leidimus dirbti Lietuvoje. Kažkodėl LTSA tos idėjos nepalaiko, sako, kad nieko nereikia keisti. Negaliu to suprasti. Ar mums nereikia pinigų į biudžetą? Ar kas nors suinteresuotas, kad tokia betvarkė būtų Lietuvoje? Klausykite, juk čia Lietuvos biudžetas. Čia ne man tų pinigų reikia, ne vežėjams“, – šnekėjo V.Monkevičius.
LTSA abejingumo teko išvysti ir M.Atroškevičiui. Tarnyba tvirtina, kad viskas yra gerai, kad vairuotojus tikrina pagal grafiką ir resursus bei pateikia skaičius: vien šiemet patikrinta 4117 vilkikų. Tačiau iš jų net 2589 registruoti Lietuvoje, vadinasi, lietuvių patikrinama pusantro karto daugiau.
„Vien Kaliningrado tranzitu važiuoja 50 tūkst. automobilių per metus, pirmyn–atgal – 100 tūkst. Ką tai reiškia po kelis automobilius patikrinti per dieną? Reikia patikrinti 50 ar 100. O štai LTSA sėdi savimi patenkinti. Sakėme, kad galime jiems padėti, kreiptis į ministerijas, vyriausybę. Išgirdome labai įdomų atsakymą: „Kol kas nekelkite triukšmo“. Jie nenori nieko keisti.
Net ir proporcijos kitokios turi būti. Mes sakėme LTSA, kad suprantame juos, jei jie neturi pajėgumų. Bet net ir su tais pačiais pajėgumais galima keisti proporcijas – jei per metus sugebate patikrinti 4 tūkst. vilkikų, tai patikrinkite 1 tūkst. lietuvių ir 3 tūkst. užsieniečių“, – kalbėjo jis.
Teiginius vadina nepagrįstais
LTSA komunikacijos vadovė Eglė Kučinskaitė portalui lrytas.lt sakė, kad tokia vežėjų informacija nepagrįsta nei skaičiais, nei faktais.
„LTSA nuolat atlieka patikrinimus keliuose, tačiau ne tik mūsų institucija yra atsakinga už krovininių transporto priemonių vairuotojų tikrinimus. Krovininio transporto kontrolę pagal kompetenciją keliuose atlieka ne tik LTSA, bet ir policija, muitinė, tam tikra dalimi VSAT. Be to, LTSA visada reaguoja į vežėjų pateikiamą informaciją apie kitų šalių vežėjų galimai daromus pažeidimus“, – sakė E.Kučinskaitė.
Ji pabrėžė, kad Europos Sąjungos (ES) teisės aktai draudžia vykdyti patikrinimus atsižvelgiant į transporto priemonės registracijos šalį ir diskriminuoti tam tikrų šalių vežėjus, vykdant iškirtinai jų patikrinimus.
„Paprastai tariant, sankcijos ir taisyklės turi būti nediskriminuojančios, o tai reiškia, kad ir vykdoma priežiūra negali būti paremta tik transporto priemonės registracijos šalimi“, – teigė pašnekovė.
Be to, LTSA manymu, didesnių problemų ir pažeidimų randama ne tarptautiniuose, o vietiniuose pervežimuose, tad juos tikrinti – ypač svarbu.
„Problema yra didesnė su vietiniais pervežimais, kurie be jau paminėtų pažeidimų pasireiškia važiavimas didžiagabaritėmis ir sunkiasvorėmos transporto priemonėmis“, sakė E.Kučinskaitė.
Mažesnį patikrintų užsieniečių skaičių lemia ir geopolitinė situacija, įvestos sankcijos šalims agresorėms.
„Iki karo Ukrainoje Rusijos ir Baltarusijos vežėjai sudarė didžiausią trečiųjų šalių vilkikų skaičių iš visų trečiųjų šalių vežėjų. Šiuo metu šių šalių vilkikai (išskyrus Kaliningrado srityje registruotus ir vykstančius ten tranzitų per Lietuvą) tiesiog nebeįleidžiami į Lietuvos Respubliką, todėl natūralu, kad ir jų patikrinimai nebevykdomi. Įsigaliojusios sankcijos taip pat sumažino krovinių srautus į Rytus, o dalį jų perėmė ES valstybių vežėjai“, – komentavo LTSA atstovė.
Per šiuos metus LTSA atliko 4117 vilkikų patikrinimus. Iš jų 2589 registruoti Lietuvoje, 591 Lenkijoje, 207 Latvijoje. Ne ES registruotų transporto priemonių patikrinta 584, iš jų 248 registruoti Kazachstane, 82 Uzbekistane, 156 Kaliningrado srityje.
„LTSA duomenys ir faktai parodo, kad trečių šalių vilkikai yra tikrinami. Dėl minėtų priežasčių tiesiog jų keliuose yra ženkliai mažiau. Tačiau ir čia mes remiamės statistika. Pavyzdžiui, iš šiemet patikrintų Kazachstano vežėjų pažeidimai buvo nustatyti 159 transporto priemonėms: 90 vilkikų važiavo su techninės būklės pažeidimais, 63 padarė darbo ir poilsio apskaitos pažeidimus, 59 nesilaikė kelionės leidimų naudojimo tvarkos.
Už šiuos pažeidimus visiems jiems buvo pritaikytos baudos ir duotas nurodymas pašalinti nustatytus pažeidimus. Todėl teiginiai, kad netikrinama, kad netaikomos poveikio priemonės yra tiesiog visuomenės ir kitų vežėjų klaidinimas“, – pabrėžė E.Kučinskaitė.
