„Svarstytina, ar siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų patikslinti taip, kad jis apimtų transporto stovėjimo vietos valdymą nuosavybės teise, nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais, nes priešingu atveju stovėjimo vietos nuomininkas ar panaudos gavėjas neturėtų teisinės galimybės tinkamai ginti savo pažeistų teisių be savininko dalyvavimo“, – sakoma Teisės departamento išvadoje.
Seimo teisininkai taip pat pastebi, kad ne visais atvejais faktinė transporto priemonės „stovėjimo vieta“ yra suformuota kaip atskiras, unikalų kodą turintis nekilnojamojo turto objektas (pavyzdžiui, negyvenamoji patalpa – automobilių stovėjimo aikštelė (požeminiame garaže), negyvenamoji patalpa – garažas (boksas) ir kt.).
„Dažnu atveju nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais yra valdoma ne atskira „stovėjimo vieta“, o pats žemės sklypas, kurio plane yra sužymimos „stovėjimo vietos“.
Tokiu atveju dėl konkrečių, žemės sklypo plane sužymėtų stovėjimo vietų naudojimo tvarkos savininkai ar kiti teisėti valdytojai susitaria sutartyje dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos“, – pastebi Seimo teisininkai.
Jie abejoja, ar siūloma formuluotė, suteikianti teisę policijos pareigūnams pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus tik dėl nuosavybės teise valdomos transporto priemonės stovėjimo vietos užėmimo ir naudojimo yra pakankama keliamoms problemoms spręsti.
Todėl Seimo Teisės departamentas siūlo numatyti, kad „administracinę atsakomybę užtrauktų savavališkas nuosavybės teise, nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais valdomos transporto priemonės stovėjimo vietos ar žemės sklypo, kuriame ši stovėjimo vieta įrengta, užėmimas ir naudojimas“.
Seimo teisininkai pažymi, kad gyventojai, valdantys žemės sklypus nuosavybės, nuomos ar kitu pagrindu ten įrengtose automobilių stovėjimo vietose gali statyti ne tik fizines kliūtis, bet ir įrengti kelio ženklą Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“, šio ženklo pastatymą suderinant su atsakingomis institucijomis.
Tokiu atveju, pastačius automobilį be leidimo šio kelio ženklo zonoje, kiltų administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų.
Todėl, anot Seimo teisininkų, svarstytina, kad nekils teisės normų kolizija, kadangi šiomis normomis vienu metu būtų reguliuojami iš esmės tie patys visuomeniniai santykiai.
Dėl Administracinių nusižengimų kodekso pataisų, siūlančių numatyti administracinę atsakomybę už savavališkai užimtą privačią automobilio parkavimo vietą, Seimo teisininkai siūlo gauti Vyriausybės išvadą.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimo narys konservatorius Vilius Semeška siūlo nuo įspėjimo ir 500 eurų bauda bausti tuos, kurie savavališkai užima privačią automobilio parkavimo vietą.
Tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas įregistravęs parlamentaras sako, kad vis daugiau žmonių įsigyja butus ir kartu privačią požeminę arba antžeminę parkingo vietą, tačiau jos kartais būna neteisėtai užimtos.
„Norime apsaugoti tokių parkavimo vietų savininkus, kad jie galėtų apginti savo turtą nuo tų, kurie be sutikimo atvažiuoja ir pastato į tą vietą savo mašiną. Dabar policija neturi teisinių įrankių spręsti šią problemą“, – Eltai sakė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Vilius Semeška.
Pagal jo parengtą Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektą, „savavališkas nuosavybės teise valdomos transporto priemonės stovėjimo vietos užėmimas arba naudojimas“ užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 100 iki 300 eurų arba priverstinį transporto priemonės nuvežimą.
Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauktų baudą nuo trijų 300 iki 500 eurų.
