Pasak jo, paėmus trijų tipų „Volkswagen“ automobilius – benzininį ir dyzelinį „Golf“ ir elektrinį „ID.3“ ir skaičiuojant, kad per metus jie nuvažiuoja 15 tūkst. km, elektromobilio pirkimas ir eksploatacija 7 metus kainuotų iki 45 716 Eur., benzininio – 47 796 Eur., o dyzelinio – 50 586 Eur.
M. Kulakausko teigimu, 7 metų laikotarpis pasirinktas, nes būtent tiek vartotojai eksploatuoja naujus automobilius iki juos parduodami.
„Paėmėme vieną mėgstamiausių prekės ženklų Lietuvoje – „Volkswagen“ ir paėmėme kompaktinę klasę. Elektromobilis – „ID.3“, o benzininis ir dyzelinis – „Golf“.
Pigiausias yra benzininis variantas, šiek tiek brangesni yra dyzelinis. Bet – įskaitant valstybės teikiamą paramą – „ID.3“ nelabai viršija šios kainos“, – žurnalistams penktadienį teigė M. Kulakauskas.
„Į eksploataciją įeina draudimas (privalomasis ir Kasko), išlaidos techninei priežiūrai, parkavimas ir visi kiti dalykai. Jeigu paimsime visas išlaidas, kurios susidaro nupirkus automobilį ir 7 metus jį eksploatuojant, elektrinį automobilį išlaikyti yra pigiausia, dyzelį – brangiausia. Paėmus prabangesnes klases – eksploatacijos mokesčiai dar labiau elektromobilių naudai“, – aiškino jis.
LEA duomenų analitikas paaiškino, kad vienas iš elektromobilio pranašumų – pigūs degalai. Jo pateiktais duomenimis, remiantis rugsėjo 18 d. kainomis, per 7 metus elektromobilio įkrovimas kainuotų 2 909 eurų, o jei vairuotojas turi nuosavą elektrinę – iki 510 eurų.
„Paimtos rugsėjo 18 d. elektros, benzino, dyzelino kainos. Energija pusę laiko Lietuvoje nieko nekainuotų, o kita pusė, kad galėtų krauti žiemą, dalį reikėtų atiduoti pasaugojimui, todėl atsiranda šiokia tokia kaina. Tai per 7 metus išlaidos, su nuosava elektrine, būtų tik apie 500 eurų. Tuo tarpu benzinui per 15 tūkst. kilometrų per metus eksploatuojant, išlaidos viršytų jau 9 tūkst. eurų“, – sakė jis.
Jo pateiktais duomenimis, per 7 metus, jeigu automobilis per metus važiuoja 15 tūkst. km benzinui būtų išleista 9 298 eurų, o dyzelinui – 6 880 eurų.
Lietuvoje sparčiai daugėja lengvosios kategorijos keleivinių elektromobilių
Taip pat, kaip teigia M. Kulakauskas, keleiviams vežti skirtos M1 kategorijos lengvasis automobilių kiekis Lietuvoje vis dar smarkiai auga ir šiuo metu siekia 1,7 mln. transporto priemonių, iš kurių 10 tūkst. – grynieji elektromobiliai, mažiau nei 1 proc. Anot jo, nors 2017 m. tokių automobilių Lietuvoje padidėjo 16 kartų, Latvijoje esanti proporcija išlieka didesnė.
„M1 kategorijos parkas auga ir jis Lietuvoje auga sparčiau, nors yra didesnis žymiai, nei Latvijoje. Lietuvoje yra 1,7 mln. transporto priemonių, o Latvijoje nesiekia net 800 tūkst.“, – teigė M. Kulakauskas.
„Augimas yra metai iš metų yra stebimas ir šiuo metu yra beveik 10 tūkst. grynųjų M1 elektromobilių, kurie yra įregistruoti. Jeigu paimsime ir lengvuosius komercinius, tai bus virš 10 tūkst. O Latvijoje yra 6 tūkst. Tai jeigu imsime nuo 2017 m., Lietuvoje padaugėjo 16 kartų, o Latvijoje 19, bet taip yra dėl mažesnio automobilių skaičiaus“, – aiškino jis.
Visgi, anot jo pateiktų duomenų, 2017 m.–2023 m. periodu Lietuvos lengvųjų keleivinių automobilių parko dalis, kurią sudaro elektromobiliai išaugo nuo 0,05 proc. iki 0,58 proc. Lietuva kelia tikslą, jog 2025 m. elektromobilių keliais važinėtų jau 50 tūkst., 2030 m. – 240 tūkst.
