Atneštų tik žalos?
Italijos degalinės, vadovaudamosi vyriausybės nutarimu, kuriuo siekiama didesnio degalų kainų skaidrumo, nuo rugpjūčio 1 d. šalia savo nustatytų kainų privalo skelbti ir vidutines regionines bei nacionalines kainas. Šis žingsnis žengtas po kelis mėnesius trukusio planavimo etapo, kai kovo pabaigoje buvo paskelbtas „Skaidrumo dekretas“. Italijos verslo ministerija nuo šiol benzino ir dyzelino kainas stebi kasdien ir skelbia jas savo interneto svetainėje.
Pagal naująsias taisykles greitkelių degalinėse turi būti nurodomas šalies kainų vidurkis, o kitose – regiono vidurkis. Ar tokia tvarka būtų reikalinga ir Lietuvoje? Vieni įsitikinę, kad tai neleistų degalinėms iki aukštumų kelti kainas.
Kainų lyginimo portalo „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas mano: vidutinių kainų rodymas Lietuvos degalinėse paskatintų mažesnes kainas.
„Žmogus, atvažiavęs į degalinę, labai aiškiai pamatytų, kiek jis permoka arba sutaupo. Vieni verslininkai sako: „Aš labai geras, rūpinuosi vartotoju“, bet kainų palyginimai parodytų, kad nė velnio. Ilgainiui ši sistema priverstų degalinių savininkus išties konkuruoti“, – portalui lrytas.lt sakė A.Vizickas.
Tačiau ekspertai ir degalinių atstovai laikosi kitokios nuomonės, esą tai kaip tik gerokai pabrangintų degalus.
Ekonomistas Marius Dubnikovas pabrėžė: Lietuvoje degalinės neturi jokios įtakos naftos kainoms, mokestinei sistemai ir kylantiems darbuotojų atlyginimams. O šie trys veiksniai ir nulemia degalų kainas.
„Degalinės nėra kažkoks baubas. Populiariausi degalinių tinklai uždirba daugiau iš dešrainių prekybos nei iš degalų“, – portalui lrytas.lt kalbėjo M.Dubnikovas.
Todėl, jo manymu, reikalavimas degalinėms rodyti ne tik savo, bet ir vidutines kainas, būtų perteklinis. Negana to, tai galimai atneštų net žalos – užuot pigę, degalai imtų dar labiau brangti.
„Kainos rodymas irgi kainuoja – reikalingos papildomos investicijos, papildoma programinė įranga. Tai pabrangintų degalus, o ne juos atpigintų. Toks siūlymas būtų labai keistas, manau, kad jis – populistinis. Reikėtų nuo to susilaikyti, nes galiausiai už tai susimokėtų vartotojas, o ne kas nors kitas“, – pabrėžė pašnekovas.
Lietuviškų degalinių sąjungos Tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas sakė tą patį: vidutinių kainų skelbimas Lietuvoje atneštų atvirkštinį poveikį, nei tikimasi, kad atneš Italijoje.
„Italijoje nėra privačių degalinių, o Lietuvoje yra. Kainas Lietuvoje automatiškai tvarko konkurencija. Mūsų atveju vidutinės kainos viešinimas nieko neduotų, tik reikėtų įrengti stendus, o tai kainuotų pinigus. Kas už tai sumokėtų? Jei tai būtų palikta degalinėms, tai atsispindėtų degalų kainoje“, – įsitikinęs K.Stasiukynas.
Jis pridūrė: Lietuvoje degalai brangsta ne dėl to, kad neskelbiamos vidutinės kainos, todėl norint juos atpiginti, reiktų imtis visiškai kitokių veiksmų.
„Lietuvoje degalai brangsta dėl akcizo didinimo virš Europos Sąjungos lygio. Priimtas įstatymas, kad degalai brangs 3 centais kiekvienais metais, o kas penkerius metus – dar 15 centų. Mes patys sau keliame kainas. Patys sau šauname į kojas“, – piktinosi pašnekovas.
Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas priminė, kad Lietuvoje skirtingų degalinių kainas galima pasižiūrėti ir internete – kiekviena degalinė ten skelbia savo kainas. Todėl prieš vykdamas įsipilti degalų, klientas jau dabar gali pasitikrinti, kur pigiausia. Vadinasi, vidutinių kainų skelbimas didelių pokyčių įnešti neturėtų.
„Nominalus vidutinės kainos rodymas mažai ką keistų. Žmonės, kurie domisi, žino, kur jiems labiau verta pirkti degalus. Manau, šiais laikais informacijos pasiekiamumas toks, kad tikrai ne paslaptis, kas kur ir už kiek pardavinėja“, – sakė E.Cicėnas.
Negana to, neaišku, kas tokiu atveju apskaičiuotų tą vidutinę kainą.
„Vidutinę kainą turėtų skaičiuoti kokia nors agentūra arba Energetikos ministerija. Noras aiškus – pateikti žmonėms kuo daugiau informacijos. Bet kartais perteklinis persistengimas gali kaip tik žmones klaidinti. Privalomi reikalavimai dažnu atveju turi atvirkštinį efektą – degalinėms išbrangina operacinius kaštus, reikalauja kažkokių papildomų investicijų. Be abejo, tai verslas įtrauktų į galutinę kainą savo prekės ar paslaugos“, – pabrėžė jis.
„Jei reikėtų skelbti vidutinę šio momento kainą, tai reikštų, kad reikėtų apdoroti krūvą duomenų, surinkti duomenis iš visų degalinių ir tą apskaičiuoti“, – antrino jam M.Dubnikovas.
Visgi A.Vizicką tokie argumentai prajuokino. Jo įsitikinimu, rodyti papildomas kainas degalinėse tikrai nekainuotų tiek daug, kiek manoma.
„Mes gyvename skaitmeninėje visuomenėje, niekas nesiuntinėja pasiuntinių su laiškais, kurie praneštų, kokiomis kainomis pardavinėjami degalai vienoje ar kitoje degalinėje. Visa tai dabar sistemoje, skaitmenizuota, ta informacija skaitmeniniu pavidalu apdorojama ir grąžinama. Mes turbūt nekalbame apie išties rimtas investicijas“, – sakė A.Vizickas.
Konkurencijos tikrai pakanka?
A.Vizickas įsitikinęs: vidutinių kainų rodymas priverstų Lietuvoje veikiančias degalines imti rimtai konkuruoti, esą to dabar trūksta.
„Jei nėra konkurencijos, nėra ir rinkos kainos – yra tiesiog nustatyta kaina. Jei aš neturiu informacijos, kad kažkur yra geresnių pasiūlymų, imu pas pirmą papuolusį. Tas pirmasis papuolęs ima kelti kainą, nes jo vis tiek niekas su niekuo nelygina.
Mūsų tyrimai rodo, kad kainų skirtumai tarp brangiausių ir pigiausių degalinių svyruoja apie 15–16 euro centų, kartais iki 20 euro centų. Kainų skirtumas tikrai didelis. Ar yra konkurencija? Galiu pasakyti, kad mažosios, konkuruojančios degalinės yra vietinės, ne tinklinės. Tarp tinklinių degalinių konkurencija pakankamai maža, jie bando laikyti vienodas ar artimas kainas. Jei nebūtų vietinių degalinių, mes matytume panašią situaciją kaip Italijoje“, – įsitikinęs jis.
Visgi ekonomistas M.Dubnikovas svarstė kitaip: esą greičiausiai toks įstatymas neturėtų jokios įtakos konkurencijai.
„Jei prie kainų atsirastų vidutinė kaina, tai nepaskatintų konkurencijos. Prieš vienuolika metų degalų kaina buvo 5 litai už litrą benzino, tai – maždaug 1,70 euro. Per tą laiką atlyginimai išaugo daugiau nei tris kartus. Vadinasi, prieš vienuolika metų įsipilti litrą degalų kainavo tris kartus brangiau nei dabar, su dabartinėmis pajamomis. Mūsų krepšeliuose degalai darosi vis mažiau reikšmingi. Ar mes rodysime vidutinę kainą, ar tik esamą kainą, nėra jokio skirtumo“, – kalbėjo pašnekovas.
K.Stasiukyno teigimu, Lietuvos degalinių konkurencija jau dabar viena stipriausių Europoje.
„Kainos kyla ne dėl konkurencijos nebuvimo. Mes tiesiog keliame mokesčius ir smaugiame savo verslą. Lyginant didmeninę ir pardavimo kainą, yra tik kelių centų skirtumas. Faktas, kad degalinės iš to negali išgyventi. Kai iškris silpniausios lietuviškos degalinės, bus taip pat, kaip yra Italijoje ir Vokietijoje – 30, 40 euro centų skirtumas tarp degalinių. Tada atgal laiko neatsuksime.
Iš politikų girdime, kad reikia padėti smulkiam, vidutiniam verslui, yra žmonių, kurie gyvena regionuose ir turi vieną ar dvi degalines. Jų nebeliks, nebeliks ir darbo vietų. Juos bandoma išnaikinti ir jau naikinama. Man labai dėl to gaila“, – apgailestavo K.Stasiukynas.
Panašios nuomonės laikėsi ir E.Cicėnas. Jo žodžiais, Lietuvoje tikrai nemažas degalinių ir jų operatorių skaičius, tad vidutinės kainos skelbimas konkurencijos nei padidintų, nei pamažintų.
„Dabar degalinių tinklai konkuruoja toli gražu ne tik kaina, bet ir kokybe, įvairiomis papildomomis paslaugomis. Vietos konkuravimui ir klientų pritraukimui turi kiekvienas rinkos dalyvis“, – manė jis.
Konkurencijos tarybos pirmininkės pavaduotoja Irma Urmonaitė teigė, kad įpareigojimas viešinti tam tikras kainas gali atnešti ir neigiamų padarinių – tai priklauso nuo rinkos ypatumų.
„Mažai koncentruotose rinkose, kuriose veikia daug smulkių žaidėjų, toks reguliavimas gali paskatinti kainų konkurenciją. Tuo tarpu rinkose, kuriose veikia nedaug dalyvių, kainų skaidrumo didinimas gali paskatinti konkurentus prisiderinti prie vieni kitų kainų ar derinti jas tarpusavyje ir taip padidinti kainas vartotojams“, – aiškino I.Urmonaitė.
Konkurencijos taryba pastaruoju metu nėra atlikusi tyrimų, pagal kurių duomenis būtų galima įvardinti, kokia yra degalinių koncentracija Lietuvoje, ir vertinti, koks galėtų būti papildomo degalų kainų viešinimo poveikis konkurencijai.
„Jeigu ateityje būtų parengtas teisės akto projektas dėl įpareigojimo skelbti degalų kainas regioniniu ar šalies mastu, projekto rengėjai turėtų pareigą atlikti poveikio konkurencijai vertinimą ir įsitikinti, ar planuojamas reguliavimas nepaskatintų konkurentų koordinuoti kainų ir nesukeltų žalos vartotojams“, – komentavo I.Urmonaitė.
Nuomonę išsakė ir degalinių atstovai
Ar įstatymas viešinti vidutines degalų kainas būtų reikalingas, įvertino ir pačių Lietuvoje veikiančių degalinių atstovai.
Pasak degalinių tinklo „Jozita“ direktoriaus Jono Jokubauskio, Lietuvoje degalų kainų skaidrumas išlieka opia problema.
„Kiekvieną kartą naftos rinkoje įvykus pokyčiams ir pabrangus naftos produktams, žiniasklaidoje pasigirsta, kad atitinkamai brangs prekės ir paslaugos. Kad veiktų laisva rinka, tiek žmonėms, tiek įmonėms reikalinga kainų informacija, kad jie galėtų reaguoti į rinkos pokyčius. Mūsų manymu, degalų rinkos kainų aiškumas ženkliai pagerėtų, jei degalų kainos būtų skelbiamos viešai realiu laiku, kaip tai daroma Vokietijoje.
Kalbant apie Italijos atvejį, Lietuvoje jau nuo 2022 m. vasario 15 d. atskirais atvejais degalinėse privaloma skelbti palyginamąsias kainas, tad vidutinių kainų rodymas būtų perteklinis“, – teigė J.Jokubauskis.
„Circle K“ degalų kategorijos vadovas Baltijos šalims Rokas Laurinavičius priminė, kad šiuo metu Lietuvoje galiojantis reguliavimas įpareigoja degalines, kuriose veikia penkios ir daugiau degalų užpylimo kolonėlių, gerai matomoje vietoje skelbti palyginamąsias alternatyvių degalų kainas.
„Jas apskaičiuoja Lietuvos energetikos agentūra, palyginamosios kainos atnaujinamos kas ketvirtį. „Circle K“ degalinių tinkle šias kainas skelbiame ir degalinėse, kuriose turime mažiau nei penkias degalų užpylimo kolonėles“, – kalbėjo R.Laurinavičius.
O štai kalbant apie vidutines kainas, neaišku, kas jas apskaičiuotų, kokiu periodiškumu jos būtų keičiamos ir panašiai.
„Degalinių valdytojai kartais priima sprendimą, pavyzdžiui, dėl konkurencinės aplinkos spaudimo sumažinti degalų kainą vienoje iš dviejų degalinių, stovinčių skirtingose kelio pusėse. Būna situacijų, kai kainos degalinėse keičiasi ir kelis kartus per dieną, tokiu atveju vidutinės kainos turėtų būti atnaujinamos pakankamai operatyviai, nes priešingu atveju teikiama informacija nebus aktuali, gali net klaidinti vartotojus.
Vartotojai ir taip važiuodami pro degalines puikiai mato degalų kainų stenduose viešai pateikiamas degalų kainas, degalinių tinklai įprastai degalų kainas viešai skelbia ir savo interneto svetainėse. „Circle K“ nuėjo dar toliau ir savo interneto puslapyje skelbia atitinkamu laiku fiksuotas žemiausias šalyje savo degalų kainas, todėl besidomintiems ši informacija yra pakankamai nesunkiai prieinama ir palyginama. Reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad dažniausiai vartotojai dalyvauja lojalumo programose bei turi galimybę degalus įsigyti su individualizuota nuolaida, todėl tokių vidutinių kainų privalomo skelbimo nauda yra dar labiau abejotina“, – įsitikinęs R.Laurinavičius.
Pašnekovas pridūrė, kad teisės aktų keitimo iniciatyva Italija bando spręsti konkrečią problemą.
„Tai gali būti susiję su didele rinkos fragmentacija ir, atitinkamai, daugybe individualiai nustatomų skirtingų degalų kainų, neskaidrios kainodaros taikymo atvejų dominavimu, tuo, kad degalinės ar jų tinklai kažkodėl viešai neskelbia degalų kainų ir kitais faktoriais.
Vidutinių kainų skelbimo reikalavimo įgyvendinimas Lietuvoje pareikalautų papildomų administracinių resursų, tačiau neaišku, ar tokia informacija būtų aktuali, o šios informacijos pateikimo nauda būtų abejotina. Sunku įsivaizduoti, kas Lietuvoje turėtų užsiimti mažmeninių degalų kainų monitoringu ir kokią problemą mes tuo išspręstume“, – šnekėjo R.Laurinavičius.
Kad vidutinių kainų skelbimas galėtų sukelti atvirkštinį poveikį, įsitikinusi ir bendrovės „Neste Lietuva“ vadovė Julija Matisonė. Pasak jos, šiuo metu sudėtinga vertinti pasiūlymą dėl vidutinių kainų skelbimo dėl kelių priežasčių.
„Pirma, esame už naujoves, kurios gerina klientų patirtį mūsų degalinių tinkle, tačiau prieš diegiant šią ar panašias naujoves, būtų svarbu išsiaiškinti, kokią realią naudą tai duos klientams. Mūsų supratimu, vidutinė kaina, nors ir gali parodyti konkrečios degalinės kainų skirtumą su rinkos ar regiono degalų kainos vidurkiu, bet konkrečios informacijos, kurioje degalinėje degalų kaina vartotojui priimtiniausia, nesuteiks.
Antra, vidutinių kainų skelbimas gali sukelti ir atvirkštinį – neigiamą poveikį konkurencijai degalų rinkoje. Degalinių tinklams siekiant lygiuotis į vidutines kainas, jos gali suvienodėti ir tai, mūsų manymu, mažintų konkurenciją rinkoje, o tai neigiamai atsilieptų ir galutiniam vartotojui.
Trečia, prieš diegiant šią ar panašias naujoves reikėtų įvertinti ir techninį sprendimą informacijai pateikti, taip pat iš to sekančias pasekmes. Kainoženkliuose esančios dvi to paties produkto kainos gali įnešti painiavos ir suklaidinti vairuotojus, kuri kaina yra degalinės, o kuri – vidutinė“, – dėstė J.Matisonė.
