Degalinių švieslentėse – pasikeitimai: benzino kaina šoktelėjo dešimčia–keturiolika centų nuo liepos mėnesio. Dyzelino kaina išaugo dar daugiau.
„Dyzelinas brango gerokai stipriau ir jeigu mes imtume tas pigiausias degalines, tai per kelis mėnesius jis brango 16 euro centų, kai kuriose vietose netgi 19, o brangiausiose degalinėse 27 euro centais“, – apie kainų šuolį pasakoja „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas.
Benzino ir dyzelino kainos kai kur jau beveik vienodos. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, vidutiniškai benzino litras kainuoja 1,59 euro, o dyzelino – iki 1,53 euro.
Tačiau kalbinti vairuotojai sako, kad kainų augimas jų įpročių nekeičia.
„Ne, tikrai važiuosim tiek, kiek reikės, žiūrėsim, turime kažkaip tai suktis“, – sako degalinėje sutiktas vyras ir priduria, kad degalus piltis vis tiek reikės, nesvarbu, kokia jų kaina.
„Sąlyginai taip, bet kadangi jos anksčiau buvo dar didesnės, tai dabar nėra tokios drastiškos reakcijos į pakilimą“, – apie reakciją į pabrangusį kurą pasakoja kitas degalinės klientas.
„Net nepastebiu kokios kainos iš tikrųjų, nesvarbu, važiuoti tai reikia“, – tikina vairuotojas.
Pasak ekonomistų, degalų kainos kinta priklausomai nuo naftos pasiūlos.
„Tiek „OPEC Plus“ kartelis yra sumažinęs naftos išdavimo aprėptis, tiek Jungtinių Amerikos Valstijų skalūnų dujų ir naftos gamybos apimtys yra kuklesnės, nei buvo prieš pandemiją“, – paaiškina ekonomistė Indrė Genytė – Pikčienė.
„Iš principo, „OPEC Plus“ reguliuoja kainą, bandydami palaikyti aukštesnį lygį ir čia vedančiojo rolė yra Saudo Arabijos“, – papildo A.Vizickas.
Ekspertai sako, pastarasis žaliavinės naftos brangimas ne tik šios šalies nuopelnas.
„OPEC PLIUS sudaro ir Rusija, kaip papildomas susitarimas, šitos šalys nusprendė sumažinti naftos pasiūlą, tai reiškia, kad žaliavos pasiūloma mažiau nei tuo metu pasaulis pageidauja nupirkti, rinkoje susidaro deficitas ir kaitina kainų kilimą“, – pagrindinę degalų kainų kilimo priežastį atskleidžia I.Genytė – Pikčienė.
Ekonomistė priduria, kad didesnės degalų kainos gali paskatinti infliaciją.
„Jeigu šitas brangimas neapsiribos iki šiol stebėtu ir tęsis toliau, tai gali įžiebti papildomų infliaciją skatinančių veiksnių, būtų papildomas nerimas, dėl kurio, natūralu, kad nerimautų tiek ekonomistai, tiek ekonominės politikos strategai“, – ne itin džiugias prognozes pateikia I.Genytė – Pikčienė.
Tačiau situacija Lietuvoje yra kiek geresnė nei kitose Baltijos šalyse.
„Visus šiuos metus Lietuvoje kainavo pigiau. Už Latviją maždaug apie 10 centų pigiau, o Estijoje momentais kainavo netgi ir 20 centų brangiau negu Lietuvoje“, – kainų skirtumą įvardina laikinoji energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė.
Prognozuojama, kad šaltuoju metų laiku mažesnių degalų kainų nesulauksime.
„Dabartinės prognozės nerodo ir drastiško kainų augimo, tai yra šioks toks galimas kainų augimas, tai yra ir naftos, ir elektros kainų, bet jis nėra drastiškas“, – tikina A.Bagočiutė.
Anot Lietuvos energetikos agentūros, pernai rudenį degalų kainos buvo dar didesnės.
