Nebenaudojami siauruko bėgiai apaugę žolėmis. Vienus jau pavogė, dabar kitus parduos.
Viešoji įstaiga „Siaurojo geležinkelio klubas“, kuriai Lietuvos geležinkeliai pardavė turtą už 1 eurą, prieš dvejus metus bankrutavo. Nemokėjo mokesčių, nevykdė veiklos. Bankroto administratorius nusprendė keturiolika objektų – bėgių, geležinkelio stočių, tiltų, kitą turtą – parduoti aukcione už 4,5 mln. eurų.
„Nežinau, kaip jie skaičiuoja, gal taip reikia, bet stebuklais dvelkia. 4 mln. eurų? Už ką? Kas skaičiavo? Gal kažkas nori kitokiais būdais uždirbti?“ – „Lietuvos ryto“ televizijai komentavo Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.
Veikiantį 68 kilometrų siaurojo geležinkelio ruožą nuo Panevėžio iki Rubikių Anykščių rajone valdo dalininkės: Anykščių, Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybės.
Parduodama ir buvusios Pasvalio siauruko geležinkelio stoties krovinių aikštelė. Pasvalio meras stebisi, kad jos kaina 57 tūkst. eurų. Anot jo, pirkėjai kartu nusipirks ir Kultūros paveldo departamnto apsaugą, nes visas siaurasis geležinkelis – veikiantis ir neveikiantis – yra nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė. Pirkėjai negalės su turtu elgtis taip, kaip nori. Tuo labiau kad Pasvalio stotyje stovi paminklas tremtiniams.
„Toks skaudulys. Sakralinės vietos, Pasvalio geležinkelio stoties teritorija, Joniškėlio geležinkelio stoties teritorija, kur stovi senas garvežys, atiteks kažkam į privačias rankas. Kažkada Lietuvos geležinkeliai už 1 eurą viską atidavė privatininkams, visą siaurojo geležinkelio infrastruktūrą, tikėdamiesi, kad jie kažką padarys. Dabar matome iki ko tai nuėjo“, – kalbėjo Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas.
Meras sako, kad žemė po bėgiais neparduodama. Ji galėtų būti panaudota savivaldybės poreikiams. Turėtų būti išsaugota stočių teritorija.
„Infrastruktūra, kuri yra susiseikimas tarp Pasvalio ir Joniškėlio, tarp Pasvalio ir Biržų, galėtų būti pritaikyta kitokioms reikmėms – dviračių takui, gal būtų galima žirgais prajoti iš vieno miestelio į kitą“, – siūlė G.Gegužinskas.
Dabar „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ veža turistus iš Panevėžio į Anykščius ir iš Anykščių į Rubikius. Pasak direktoriaus, reikia daug pinigų, kad šis ruožas būtų išsaugotas. Direktorius Darius Liutikas svarsto, ar sprendimas parduoti siauruko turtą aukcione yra valstybiškas.
„Galėtume kelti klausimą, ar tai viešosios vadybos prasme yra toks žingsnis, kuris yra priimtinas, nes galbūt tuos bėgius ar dalį turto būtų tikslinga perduoti mums, „Aukštaitijos siaurajam geležinkeliui“, nes ir mums trūksta lėšų bei galimybių infrastruktūros puoselėjiimui“, – šnekėjo D.Liutikas.
Direktorius mano, kad numatyta pardavimo kaina nėra tikroviška. Jis abejoja, ar pirmasis aukcionas įvyks. Ir sako, kad nupirktas turtas nekurs jokios pridėtinės vertės.
„Reikėtų dar kartą įsivertinti regiono viziją, potencialą turistine prasme. Ar tas regionas save mato ir nori ateityje prisistatyti kaip siaurojo geležinkelio tyrinėtoją, taip puoselėti turizmą? Čia daug klausimų, kurie buvo neišdiskutuoti“, – pabrėžė D.Liutikas.
Bankroto administratorius raštu klausė Kultūros paveldo departamento, ar tikrins parduodamą turtą.
Departamentas atsakė: „Departamentui nenumatyta tarpininkavimo funkcija atliekant sandorius dėl kultūros paveldo objektų. Šią funkciją, remiantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo penkioliktu straipsniu, atlieka savivaldybės paveldosaugos padalinys“.
Bankroto administratoriaus raštas persiųstas Biržų, Pakruojo, Pasvalio, Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėms. Ar jos tikrins turto vertę, kol kas neaišku.
