Jeigu nori iš darbo išeiti ne tuščiomis – užčiaupk burną. Tokią praktiką pastaruoju metu ėmė taikyti kritikos smaigalyje atsidūrusios valstybės įmonės „Regitra“ vadovybė.
Ant pokyčių slenksčio esanti įmonė nuo rugsėjo imasi didžiulės reorganizacijos, kurią lydi darbuotojų nepasitenkinimas ir milžiniška išėjimų banga. Vienas pirmųjų į šią bangą murktelėjo buvęs šios įmonės generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas, birželį iš pareigų pasitraukęs šalių susitarimu.
Savo sprendimą jis tada motyvavo su dabartine vadovybe nesutampančiomis vertybėmis.
Šaltinių teigimu, S.Šuminas nesutarė su įmonės vadovu Vaidu Dominausku ir kaltino jį nuolatiniu psichologiniu spaudimu.
Bet direktoriui pavyko užtildyti jo atžvilgiu kritiškai nusiteikusį buvusį savo pavaduotoją. S.Šuminui buvo išmokėta solidi išeitinė kompensacija, tačiau tik po to, kai jis sutiko pasirašyti įsipareigojimą neigiamai nekalbėti apie įmonę ir jos vadovybę.
Grėstų didelė bauda
Tai paaiškėjo, kai „Lietuvos rytas“ beveik du dešimtmečius valstybės įmonėje dirbusio S.Šumino paprašė įvertinti planus „Regitrą“ pertvarkyti į akcinę bendrovę.
Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė tokiam Vidaus reikalų ministerijos siūlymui. Planuojama, kad valstybės įmonės statusas keisis nuo kitų metų liepos.
Ministerija aiškina, kad pertvarka atliekama remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis ir tai esą padės įmonei pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų, užtikrinti lankstesnį finansinių išteklių ir biudžeto planavimą.
O būsimos pertvarkos kritikai ironizuoja, kad po šio žingsnio akcine bendrove beliks paversti ir policiją.
Teigiama, kad Europoje nėra panašių pavyzdžių, kai svarbius registrus valdanti monopolininkė tampa akcine bendrove.
Bet kuriuo atveju S.Šuminas atsisakė vertinti planuojamus pokyčius, nes esą yra įsipareigojęs aštuonis mėnesius nekritikuoti buvusios darbovietės ir jos vadovų sprendimų, kitaip jam grėstų 5 tūkst. eurų bauda.
Tiesa, įmonė ir jos atstovai irgi negali blogai atsiliepti apie buvusį darbuotoją. Toks abipusis susitarimas pasiektas S.Šuminui sutikus pasitraukti iš pareigų, kurių naujoje įmonės struktūroje neliko.
Šaltinių teigimu, tai ne vienintelis toks atvejis įmonėje, kai išeitinę išmoką palydi susitarimas nekritikuoti vadovų sprendimų.
Balansuoja ant ribos
Ar įmonė, kurios savininkė vis dar yra valstybė, o savininko teises įgyvendina Vidaus reikalų ministerija, gali taškytis pinigais užčiaupdama burnas kritikams?
„Lietuvos ryto“ kalbintų ekspertų teigimu, privačiame sektoriuje yra gana įprasta su svarbias pareigas ėjusiais buvusiais darbuotojais sudaryti vadinamąsias nekonkuravimo arba konfidencialumo sutartis, kai įsipareigojama neatskleisti darbdavio paslapčių.
Tačiau pabrėžiama, kad „Regitra“ neturi konkurentų – ji vienintelė teikia transporto priemonių registravimo ar vairuotojų egzaminavimo paslaugas.
Šios funkcijos įmonei, kuri taip pat išduoda ir vairuotojo pažymėjimus, yra priskirtos įstatymu.
Pasak specialistų, iš buvusio vieno įmonės vadovų, kuriam greičiausiai buvo žinoma ir valstybės paslapčių, gali būti reikalaujama laikytis konfidencialumo, bet tai apibrėžia kiti įstatymai ir tai neturi nieko bendra su galimybe reikšti kritišką nuomonę apie įmonę ar jos vadovus.
„Lietuvos ryto“ pakalbintas autoritetingas teisininkas, šiuo metu dirbantis teisėju, pripažino, kad tai – itin retas atvejis, balansuojantis ant žmogaus teisių ir sveiko proto ribos: „Darbo teisėje man toks atvejis nėra matytas, o viešajame sektoriuje net neįsivaizduojamas, todėl valstybė turėtų kontroliuoti, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo ir tai netaptų įrankiu kritikams užčiaupti.“
Vis dėlto sudaryti panašius susitarimus įstatymai esą leidžia.
„Tokie susitarimai, kuriuos lemia kompromiso paieška, nedraudžiami, bet ar jie priimtini, sprendžia pats žmogus, kuriam už ribojimus reikšti nuomonę buvo atlyginta, arba įstatymų leidėjas“, – svarstė Vilniaus universiteto dėstytoja Vida Petrylaitė.
Šiaip ar kitaip, anot teisininkės, jokie darbdavio ir darbuotojo įsipareigojimai negali varžyti susitarimo dalyvių teisės ir pareigos pranešti apie galimą korupciją ar kitą nusikalstamą veiką.
Kaip nusikaltėlių pasaulyje
Tačiau buvęs premjeras ir buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad yra absoliučiai nenormali situacija, kai valstybės įmonė švaisto lėšas buvusiems darbuotojams užtildyti.
Politiko teigimu, privačiame sektoriuje taikoma praktika nebūtinai priimtina valstybės valdomame sektoriuje: „Šiuo atveju kalbama ne apie komercines paslaptis, o apie problemas valstybės įmonėje.
Nemanau, kad bandymai užčiaupti kritikus pinigais atitinka viešąjį interesą.“
Valstybės įmonėje pradėtus taikyti metodus S.Skvernelis, kuris yra vadovavęs ir policijai, palygino su kriminaliniu pasauliu: „Ten iš pradžių irgi bandoma užtildyti pinigais, o jei ir tai nepadeda, nutinka baisiau. Gaila, kad į netinkamą praktiką, ko gero, ir vėl bus pažiūrėta pro pirštus.“
Nenumatė, kad išsibėgios
S.Skvernelis kritikavo ir Vyriausybės sprendimą pertvarkyti „Regitrą“ į akcinę bendrovę.
Politiko nuomone, tai – ydinga praktika, nes įmonei yra suteiktos labai svarbios viešojo administravimo funkcijos, kurių niekas kitas negali atlikti.
Buvęs premjeras abejojo teiginiais, esą tokia pertvarka padės privilioti aukštos kvalifikacijos darbuotojų: „Mes jau dabar matome, kad traukiasi net eiliniai egzaminuotojai ir į darbą jau priimami bet kas. Netrukus pajusime pasekmes, kai į gatves išvažiuos pusgaminiai.“
S.Skvernelis anksčiau kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ yra kritiškai vertinęs įmonėje vykstančius pokyčius, kai ten dirbančius žmones planuojama išvaikyti ir apsistatyti savais.
Tačiau panašu, kad iš valstybės įmonės ima trauktis ir tie specialistai, kuriems buvo siūloma likti. Šaltinių tvirtinimu, darbą paliko mažiausiai dviejų skyrių vadovai, kurių išėjimas nebuvo numatytas.
Pristeigė įmantrių pareigų
Kaip anksčiau rašė „Lietuvos rytas“, nuo rugsėjo „Regitroje“ įsigalioja nauja struktūra – užsimota steigti daug naujų vadovų pareigybių, departamentų bei skyrių.
Pagal naują struktūrą vietoj buvusių dviejų departamentų – Administravimo ir Informacinių technologijų – atsiranda penki: Paslaugų valdymo ir vystymo, Klientų aptarnavimo, Skaitmenizacijos ir informacinių technologijų, Strateginio vystymo ir veiklos planavimo bei Veiklos administravimo.
Taip pat steigiama naujų skyrių, pavyzdžiui, Žmonių ir kultūros vystymo, Veiklos atsparumo ir korupcijos prevencijos, Komunikacijos ir rinkodaros skyriai.
Įmonei vadovaujantis V.Dominauskas ilgą laiką slėpė planuojamus pokyčius, vėliau pareiškė, kad naujų pareigybių steigimas nepareikalaus papildomų lėšų.
Direktorius taip pat aiškino, kad paslaugų įkainiai nebus didinami, nors jie per maži.
Be to, jis tikino, kad įmonėje vykstančių pokyčių eiliniai klientai tiesiogiai nepajus, daugeliu atvejų esą keičiami tik skyrių pavadinimai.
Taip dar nėra buvę
Galbūt todėl sumaištį sukėlusios pertvarkos tikslų nesupranta ne tik politikai.
„Problema ne atleidimai, bet tai, kad žmonės patys išeina“, – tvirtino įmonės Darbo tarybos pirmininkas Andrius Danilevičius.
Panevėžyje dirbantis egzaminuotojas „Lietuvos rytui“ atvirai pripažino, kad per aštuoniolika metų, kai jis dirba „Regitroje“, taip nėra buvę: „Anksčiau buvo neįsivaizduojama, kad kas nors savo noru išeitų iš darbo. Dabar tai vyksta, ir gana sparčiai.
Nors įmonės administracija to nesureikšmina, aš manau, kad net ir vieno žmogaus praradimas atveria skylę grandinėje. Bet išeina ne vienas, o į jų vietą niekas nesiveržia. Darbas „Regitroje“ tampa nepatrauklus.“
Blogiausia, anot A.Danilevičiaus, kad darbą palieka patyrę siauros specializacijos profesionalai, kurių greitai nebus kuo pakeisti.
„Todėl norinčiųjų laikyti vairavimo egzaminus gali laukti dar ilgesnės eilės“, – nuogąstavo jis.
Kritikos neturėtų bijoti
A.Danilevičiaus manymu, prastas mikroklimatas įmonėje kaupėsi ne vienus metus. Anot jo, visi labai tikėjosi, kad situacija į gera pasikeis su naujuoju vadovu ir galbūt jo naujovišku požiūriu.
„Bet mūsų viltys nesipildo. Netvarka liko. Bet koks darbo klausimas sprendžiamas neprotingai ir neproporcingai ilgai.
Šnekėkime tiesiai: jokio teigiamo pokyčio – nei dėl darbuotojo, nei dėl jo darbo vietos – taip ir neįvyko. Geresnės administravimo kokybės nepajutome, o jos išlaikymo sąnaudos tik didėja. Vien direktoriaus alga padidėjo dvigubai“, – įmonės problemas žėrė darbuotojas.
Pasak A.Danilevičiaus, naujoji vadovybė daug tūpčioja, o reikalingų sprendimų nesugeba priimti.
„Mano pasakymas vadovybei nepatiks, bet aš matau daug viešųjų ryšių ir mažai pastangų. Priėjome tokį tašką, kai deklaruoti geri įmonės vadovų ir valdybos norai akivaizdžiai išsisėmė.
Turbūt reikia pripažinti, kad taip atsitiko dėl nekompetencijos“, – atviravo Darbo tarybos vadovas.
Jam ypač kliuvo, kad steigiama komercijos skyriaus vadovo pareigybė, nors įmonė neturi komercijos skyriaus: „Apskritai tokia pareigybė kelia abejonių, nes įmonė nėra komercinė, ji vykdo viešojo administravimo funkcijas.“
Dėl to A.Danilevičius mano, kad ir planuojama valstybės įmonės pertvarka į akcinę bendrovę gali būti ypač problemiška.
„Mums tai pateikiama kaip vienareikšmiškai pažangus dalykas, bet manęs tai neįtikina. Esu labai skeptiškas, nes nematau, kas nuo to bus geriau darbuotojui, tokiam kaip aš, klientams – irgi. Dabartinis įmonės statusas nėra kliūtis teikiamų paslaugų kokybei gerinti“, – įsitikinęs įmonės Darbo tarybos vadovas.
A.Danilevičius taip pat kritikavo ir imtą praktikuoti būdą buvusius darbuotojus užčiaupti pinigais.
„Be abejo, yra mėtomi mūsų darbuotojų uždirbti pinigai ir įmonės savininkė, Vidaus reikalų ministerija, į tai turėtų pažvelgti labai atsakingai ir principingai.
Aš įsivaizduoju, kad jei direktoriaus netenkino S.Šumino darbas, tai taip ir turėjo būti pranešta. Jei įmonė deklaruoja dirbanti skaidriai, švariai ir gali paaiškinti savo sprendimus, neturėtų bijoti kritikos.
Kai bandoma nusipirkti tylą, kyla klausimų, kas už to slepiasi tokio, ko neturėtų sužinoti įmonės darbuotojai ir visuomenė“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo A.Danilevičius.
Tikėjosi, kad nesužinos?
Ko „Regitra“ išsigando ir kodėl leidosi į įtartiną sandorį su buvusiu generalinio direktoriaus pavaduotoju? Įmonės vadovas V.Dominauskas apie tai atsisakė kalbėti.
Panašu, jog buvo tikimasi, kad apie šį susitarimą visuomenei nebus žinoma.
„Negaliu komentuoti susitarimo aplinkybių ir sąlygų, nes tai yra visiškai įmonės vidaus reikalas.
Tokie susitarimai yra konfidencialūs ir man yra keista girdėti iš jūsų, kad jūs komentuojate tiek patį faktą, tiek jo aplinkybes“, – bėgo nuo paaiškinimų V.Dominauskas.
Išsklaidyti kilusių įtarimų, kad valstybės įmonė bando užčiaupti kritikus ir abejotinais būdais siekia nusipirkti ramybę, nepanoro ir „Regitros“ valdybos pirmininkė Orijana Mašalė: „Konfidencialios informacijos nekomentuosiu.“
Situaciją taip pat atsisakė įvertinti įmonės savininkės Vidaus reikalų ministerijos atstovai: „Jūsų užklausoje minimas su darbo santykiais susijęs atvejis vertintinas kaip įmonės vidaus reikalas, už personalo politiką atsako įmonės vadovas.“
Beje, netrukus po to, kai tylos įžadus priėmęs S.Šuminas pasitraukė iš įmonės, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė premijavo V.Dominauską.
Anot šaltinių, direktoriui buvo paskirta dviejų mėnesių algos dydžio premija. Įmonės vadovo alga neatskaičius mokesčių – 8 tūkst. eurų.
