Lėmė žaliavinės naftos pabrangimas
„Liepos pabaigoje ir rugpjūtį šoktelėjusios dyzelino ir benzino kainos degalinėse priminė, kad negalima pernelyg nusiraminti dėl energetikos kainų. Tas 10 proc. dyzelino kainų šuolis degalinėse per mėnesį rodo, kad rugpjūtį šalyje bus mėnesinė infliacija ir kiek didesnė negu tikėjomės anksčiau“, – feisbuke rašė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Vidutinė dyzelino kaina Lietuvoje šį pirmadienį, rugpjūčio 21 d., siekė 1,51 euro/l, benzino – 1,57 euro/l, rašoma naujausiame Lietuvos energetikos agentūros (LEA) pranešime. Lietuvoje degalai brangesni nei Lenkijoje.
„Nors degalai brangsta penktą savaitę iš eilės, tačiau jų kainos mūsų šalyje ir toliau yra 0,12–0,21 euro/l mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje. Tačiau Lenkijoje degalai dabar yra 0,08–0,10 euro/l pigesni nei Lietuvoje“, – rašoma LEA pranešime.
„Dyzelino vidutinės kainos per pastaruosius 12 mėnesių visose lyginamose valstybėse sumažėjo 5–16 proc. Per šį laikotarpį vidutinė degalų kaina daugiausiai sumažėjo Lietuvoje: benzinas atpigo 0,19 Eur/l, arba 11 proc., dyzelinas pigo 0,28 Eur/l, arba 16 procentų“, – rašo LEA.
Rugpjūtį didmeninės benzino kainos didėjo 0,01 euro/l, dyzelino – 0,05 euro/l. Per liepą benzinas ir dyzelinas pabrango atitinkamai 0,13 euro/l ir 0,14 euro/l.
Pastebima, kad degalų kainų augimas susijęs su žaliavinės naftos pabrangimu iki 85 JAV dolerių už barelį, OPEC+ šalims, ypač Saudo Arabijai, mažinant naftos gavybą.
Anot jo, naftos paklausa birželį ir liepą pasaulyje vėl sumušė rekordą.
„Ir jeigu Saudo Arabija nepadidins gavybos metų pabaigoje, naftos pigimo tikimybė iki metų pabaigos nėra didelė. SEB grupėje tikimės 80 USD/bbl vidutinės kainos III ketv. ir 85 USD/bbl paskutinį ketvirtį. Kas reikštų, kad nuo dabartinio lygio degalai neturėtų brangti, tačiau kaip bus iš tiesų, lems ne tik didžiausių pasaulio gamintojų aljanso OPEC+ sprendimai, bet ir makro kryptis“, – rašė T.Povilauskas.
Taip pat teigiama, kad dyzelino kainos tarptautinėje rinkoje augo labiau negu žaliavinės naftos kaina, kas rodo, kad degalų paklausa yra stipri.
Tačiau yra problemų dėl pasiūlos. „Priminsiu, kad pavasarį, kai buvo uždraustas rusiško dyzelino importas į Europos Sąjungą (ES), kaina rinkoje krito – priešingai negu buvo baimintasi“, – dėstė jis.
Apie galimą dyzelino trūkumą ir pasiūlos iššūkius užsiminė ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Tai – laikinas kainų padidėjimas?
Dar liepą finansų analitikas Marius Dubnikovas portalui lrytas.lt sakė prognozuojantis, kad dėl pabrangusios žaliavinės naftos, Lietuvoje degalai galėtų būti apie 4 proc., 5–6 euro centų pabrangimas.
Liepos pradžioje didmeninė nafta kainavo apie 73 JAV dolerius už barelį, liepos paskutinėmis dienomis jau kainavo 84 JAV dolerius už barelį, skaičiavo ekonomistas.
Anot A.Izgorodino, dabar degalinių švieslentėse stebimas dyzelino ir benzino kainų padidėjimas – laikinas. Yra didesnė rizika, kad degalų poreikis, artėjant rudeniui, mažės nei kad didės. Apžvelgdamas degalų paklausos rizikas tiek euro zonoje, tiek Jungtinėse Valstijose, tiek Kinijoje.
„Mano manymu, degalų kaina greitu metu turėtų pradėti trauktis. Tam esminė įtakos turės tai, kad rudenį didės rinkos nerimas dėl Kinijos ekonominės situacijos“, – aiškino jis.
Ekonomistas svarstė, kad dabartinis degalų kainų augimas buvo susijęs su sezoniškumu – vasarą degalų kainos turi tendenciją kilti dėl didesnės vartotojų paklausos, pavyzdžiui, dėl vasaros kelionių.
Dabar Lietuva akylai stebi Europos Centrinių Bankų veiksmus ir bando atspėti, ar palūkanos dar bus pakeltos. Nuo rudens finansų analitikai pradės žiūrėti ne į palūkanų dydį, o į poveikį Europos ekonomikai.
Nors daug kas priklausys nuo OPEC+ šalių gavybos apimčių, žaliavinės naftos kainos korekcijų, taip pat ne mažiau svarbus faktorius yra Kinija ir šalies valdžios veiksmai, skatinant ekonomiką.
Visų žvilgsniai į Kinijos ekonomiką
Pastarosiomis savaitėmis Kinijos ekonomikos sulėtėjimas sukėlė nerimą tarptautiniams lyderiams ir investuotojams. Pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius antroji pasaulio ekonomika pati tapo problema, rašo CNN.
Penktadienį Honkongo Hang Seng (HSI) indeksas smuko į meškų rinką, nuo pastarojo meto aukščiausio lygio sausio mėn. nukritęs daugiau kaip 20 proc. Praėjusią savaitę Kinijos juanis nukrito iki žemiausio lygio per 16 metų. Tai paskatino Kinijos centrinį banką nustatyti daug didesnį kursą už dolerį, nei apskaičiuota rinkos vertė.
Šalyje prasidėjo defliacija, gilėja nekilnojamojo turto krizė, o eksportas smunka. Jaunimo nedarbas tapo toks didelis, kad vyriausybė nustojo skelbti duomenis, skelbia CNN.
Kitas didelis rūpestis – vietos valdžios sektoriaus skola, kuri smarkiai išaugo dėl smarkiai sumažėjusių pajamų iš žemės pardavimo dėl nekilnojamojo turto nuosmukio, taip pat dėl išliekančio pandemijos užraktų įvedimo išlaidų poveikio.
Didelė fiskalinė įtampa vietos lygmeniu ne tik kelia didelę riziką Kinijos bankams, bet ir mažina vyriausybės galimybes skatinti ekonomikos augimą ir plėsti viešąsias paslaugas.
Agentūra „Reuters“ praneša ir apie trečiadienį, rugpjūčio 23 d., 1 proc. smukusias naftos kainas. Rašoma apie paklausos problemas dėl JAV benzino atsargų didėjimo, silpnų gamybos duomenų pasaulyje, nusvėrė optimizmą dėl didesnio nei tikėtasi JAV naftos atsargų sumažėjimo.
„Brent“ žaliavinės naftos kaina sumažėjo 82 centais, arba 0,98 proc., iki 83,21 JAV dolerio už barelį, atšokusi nuo 2,5 proc. kritimo sesijos pradžioje. JAV Vakarų Teksaso vidutinės žaliavinės naftos kaina sumažėjo 75 centais, arba 0,9 proc., iki 78,89 JAV dolerio.
