Pasak bendrovės „Klaipėdos paslaugos“ vadovo Vaido Ramanausko, naujos patogesnio viešojo transporto galimybės neabejotinai laipsniškai pakeis įaugusius žmonių įpročius ir paskatins keisti nepalankias išankstines nuostatas.
Jo teigimu, norint viešojo transporto parką ir jo infrastruktūrą atnaujinti iš esmės, reikia didelių investicijų, todėl miestas naudojasi Europos Sąjungos (ES) investicijomis. 2019 m. pabaigoje savivaldybė įsigijo 18 autobusų, pildomų suslėgtomis gamtinėmis dujomis. Tam panaudota 4,15 mln. eurų ES investicijų. Dar 13 elektra varomų autobusų bus pristatyta 2023 m. rugsėjo mėn. Skirtas finansavimas – 6,84 mln. eurų ES Sanglaudos fondo lėšų.
Pagrindinis ir pats reikšmingiausias pokytis Klaipėdos viešajame transporte buvo autobusų atnaujinimas pastaraisiais metais. Klaipėdos gatvėmis dabar važinėja 2 elektriniai ir 45 autobusai, varomi suslėgtomis gamtinėmis dujomis bei atitinkantys aukščiausius ekologinius standartus, pakeitę iki tol naudotus dyzelinius autobusus.
„Naujieji autobusai suteikia ir didesnį komfortą keleiviams, ir prisideda prie aplinkos taršos mažinimo – esame paskaičiavę, kad per metus dėl naujų autobusų 98 tonomis sumažėjo išmetamų teršalų.
Keleiviams naujuose autobusuose keliauti taip pat kur kas patogiau. Jų salonas yra kondicionuojamas, yra galimybė įkrauti mobiliuosius telefonus, autobusuose yra žmonų su negalia ar vaikų vežimėliams pritaikyta vieta, specialus žymėjimas turintiems regėjimo negalią“, – pranešime teigė V. Ramanauskas.
Anot jo, per artimiausius metus uostamiestyje planuojama įsigyti dar 25 naujus elektrinius autobusus.
Ne mažiau atsinaujinęs ir Kauno viešojo transporto parkas
Atsinaujinusiu viešuoju transportu gali pasigirti ir antras pagal dydį šalies miestas Kaunas. Savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius sako, kad miesto viešojo transporto parkas stipriai atnaujintas 2019–2020 metais įsigijus 49 naujus troleibusus.
Jo teigimu, šiandien Kaune eksploatuojamo viešojo transporto amžius yra jauniausias Lietuvoje – 6,2 metų – ir lenkia netgi ES vidurkį. Visos transporto priemonės yra žemagrindės, pritaikytos žmonėms su negalia, raidos sutrikimo problemomis, kurtiesiems ir silpnaregiams.
„Troleibusai turi daugiau sėdimų vietų, vietas žmonėms su negalia, efektyvų salono kondicionavimą ir šildymą, aukštos kokybės informavimo sistemas, vaizdo stebėjimo kameras, ergonomišką bei erdvę vairuotojo darbo vietą.
Pageidaujantys keliauti su dviračiu, jį gali pasistatyti specialiai tam dedikuotoje vietoje. Troleibusuose įrengta apsaugos nuo prispaudimo durimis sistema – uždarymo metu tarp jų atsiradus kliūčiai, durys automatiškai atsidaro, tad keleiviai gali jaustis saugiau“, – vardijo M. Matusevičius.
Įgyvendinant 2014–2020 m. ES investicijų programą, Lietuvos savivaldybės iš viso įsigis 180 viešojo transporto priemonių. Tam skirta 52,52 mln. eurų ES fondų lėšų.
