Bene paskutiniu lašu tapo prie šios infrastruktūros juodosios skylės liepos pabaigoje atidaryta „Orlen“ degalinė, dar padidinusi posūkiu besinaudojančio transporto srautą.
„Google“ atsiliepimuose šią degalinę „Orlen Baltics Retail“ komercijos direktorius Arturas Bugara įvertino penkiomis žvaigždutėmis, ko ir reikia tikėtis. Galimai objektyvesnį trijų žvaigždučių vertinimą pateikė Grzegorzas Witosas, nurodęs, kad degalinė labai graži, bet įvažiavimas ir išvažiavimas prastas, nėra atskiros juostos.
Lenkijos kapitalo bendrovė anaiptol ne vienintelė, besidžiaugianti atidarymu prie žvyruotos jungties su magistrale. 2021-ųjų žiemą čia pat įsikūrė „Hesburger Lietuva“ logistikos centras, 2019 m. – klijavimo įrangos ir pakavimo medžiagų įmonė „RS-linija“, 2018 m. pradėtas eksploatuoti „Magnaplast“ sandėlis su nemenka lauko aikštele, 2015 m. į Kalvarijos gatvę persikėlė sunkvežimių remonto firma „Euromanas“, o 2013 m. – veislininkystės bendrovė „Litgenas“.
Tai – tik dalis prie Kalvarijos gatvės išsidėsčiusių pramonės ir prekybos įmonių, tad galite įsivaizduoti, koks sunkiasvorio ir lengvojo transporto srautas kasdien naudojasi vieno lygio sankryža be lėtėjimo ir greitėjimo juostų. Per visus šiuos metus jungiamąja infrastruktūra nepasirūpino nei Kauno savivaldybė, kurios jurisdikcija patogiai baigiasi ties miesto riba, nei klientų patogumu lyg ir suinteresuoti verslininkai ar A5 kelią valdanti Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD).
Na, pastaroji bent šviežiai paasfaltavo staigaus automobilių stabdymo ardomą pirmą magistralės juostą. O pirmas signalas apie pavojingą kelių sankirtą „Kas vyksta Kaune“ pasiekė dar 2021-ųjų pavasarį.
Skaitytojas situaciją įvardijo taip: „Šioje vietoje nėra papildomos lėtėjimo-greitėjimo juostos, todėl vairuotojai turi iš gatvės sukti tiesiai į pirmą greitkelio juostą, analogiškai, sukdami iš greitkelio į Kalvarijos gatvę priversti staigiai pristabdyti. Piko metu, kai eismas labai intensyvus ir važiuoja daug vilkikų, yra vienas žingsnis iki nelaimės. Ar galėtumėt padaryti tyrimą ir susisiekti su atsakingomis institucijomis?“
Naujienų portalas susisiekė, aprašydamas problemą pernai lapkritį. Tuomet LAKD atstovai nurodė, kad dėl ruožo remonto 2022-ųjų gegužę pasirašyta sutartis su investuotoju. Per daugiau nei metus kūno šis susitarimas neįgavo, tačiau reikalai pajudėjo popieriuje.
Kas daroma šiuo metu?
LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadovė Aušra Ramoškaitė „Kas vyksta Kaune“ pirmadienį pateiktame komentare pažymėjo, kad Kalvarijos gatvė priklauso Kauno miesto savivaldybei.
„Ši gatvė buvo praktiškai nenaudojama, kol Kauno m. savivaldybė jos neišasfaltavo. Išasfaltavus gatvę smarkiai išaugo automobilių srautas. AB Lietuvos automobilių kelių direkcija specialistai, sužinoję apie pasikeitusią situaciją, inicijavo susitikimą su savivaldybe, kad susidariusi situacija būtų išspręsta“, – paaiškino A. Ramoškaitė.
Pasak jos, surastas privatus investuotojas, kuris parengė projekto „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 11,75 iki 12,10 km kapitalinis remontas“ techninio darbo projektą, jau ieškoma rangovo, kuris atliks kelio remonto darbus.
„Bendradarbiavimo sutartyje yra numatytas konfidencialumas, todėl šios informacijos suteikti negalime“, – paprašyta atskleisti paslaptingą investuotoją, kurio lėšomis bus tvarkomas kelias, pridūrė LAKD atstovė.
A. Ramoškaitės žiniomis, rangos darbus planuojama pradėti šiemet. Projekto įgyvendinimas apims lėtėjimo ir greitėjimo juostų įrengimą iš (į) Kalvarijos gatvės į valstybinės reikšmės magistralinį kelią A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai.
LAKD taip pat priminė Kelių eismo taisyklių punktą, kuris tuo tarpu padės išvengti potencialių avarijų: „Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.“
Degalinės valdytojai susirūpinę
„Orlen Baltics Retail“ komunikacijos ir marketingo specialistė Audinga Kasteckaitė-Kubilienė „Kas vyksta Kaune“ informavo, kad bendrovė sklypą bei degalinės projektą Kalvarijos gatvėje įsigijo be lėtėjimo / greitėjimo juostų.
„Bendrovė lygiai taip pat susirūpinusi keliautojų saugumu bei Kalvarijos g. ir E67 (tarptautinis A5 žymuo – aut. past.) greitkelio susikirtimu kaip ir aplinkiniai gyventojai bei toliau Kalvarijos gatvėje įsikūrusių įmonių atstovai.
Mūsų turimomis žiniomis, lėtėjimo / greitėjimo juostų įrengimo projektas jau yra priimtas ir ruošiamas vykdymui, šiuo metu projekto įgyvendinimui paskelbtas rangovų atrankos konkursas“, – nurodė A. Kasteckaitė-Kubilienė.
Policija laiko pavojingu ruožu
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Komunikacijos poskyrio pateiktame komentare teigiama, kad dėl lėtėjimo / greitėjimo eismo juostos įrengimo kelyje A5 ties nauja degaline Kelių policijos skyrius duomenų neturi, nes su komisariatu projektas derintas nebuvo.
„Kelio savininkas yra Lietuvos automobilių kelių direkcija, todėl jie turėtų atsakyti, kada ir kas bus įrengta (ką apytikriai ir padarė – aut. past.). Magistralinio kelio A5 sankirtą su Kalvarijos gatve esame identifikavę kaip pavojingą kelio ruožą, 2022 metais esame kreipęsi į LAKD su siūlymu įrengti greitėjimo ir lėtėjimo eismo juostos“, – informavo Kauno apskrities VPK.
Pareigūnai gavo atsakymą, kad ateities projekte yra numatyta kelio rekonstrukcija, kurios įgyvendinimas apims lėtėjimo ir greitėjimo juostų įrengimą iš Kalvarijos gatvės į valstybinės reikšmės magistralinį kelią A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai.
Čia reikia patikslinti, kad A5 kelio ruožas nuo Veiverių miestelio iki Česlovo Radzinausko tilto, kaip visi valstybiniai keliai, priklauso Lietuvos Respublikai, o LAKD valdo jį patikėjimo teise.
Pagal LR kelių įstatymą, valstybinės reikšmės keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius. A5 atkarpa, į kurią patenka pavojinga sankryža su Kalvarijos gatve, remiantis Registrų centro duomenimis, yra I kategorijos magistralinis kelias.
Pagal galiojantį kelių techninį reglamentą, magistraliniuose AM ir I kategorijos keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 5000 metrų, jos turi būti su dešinio posūkio lėtėjimo ir greitėjimo juostomis.
